Share:


The architecture of constructivism: the creative transformation of aesthetic codes and narratives

    Larisa Piskunova Affiliation
    ; Liudmila Starostova Affiliation
    ; Igor Yankov Affiliation

Abstract

The architecture of constructivism (functionalism) has a kind of symbolic meaning associated with the modernist project. The authors conducted a study of the architectural avant-garde of Sverdlovsk, Russia which showed that the weak perception of the historical and cultural importance of constructivist buildings and complexes is associated not only with the lack of the people awareness, but also with the underestimation of their aesthetic value.


Meanwhile, the study of space-planning solutions for specific architectural projects reveals really conceptual aesthetics of the buildings. In addition, the study of the social history of constructivist architectural complexes, conducted by the authors, helped us to identify and articulate their cultural and historical significance and to highlight in a creative way the visual perception of these architectural reference markers in the space of the city. The authors also rely on their own experience of the exhibition, publication and sightseeing activities. The analysis of this experience allows the authors to draw some conclusions about the practice of developing and shifting the visual perception of constructivist monuments by the people.


The originality of the presented approach to the study of architecture is an appeal to the social history of architecture which helps to enhance its aesthetic value.


Santrauka


Konstruktyvizmo (funkcionalizmo) architektūrai būdingos simbolinės reikšmės skiriamasis požymis, siejamas su modernistiniu projektu. Straipsnio autoriai atliko Sverdlovsko (Rusija) architektūrinio avangardo tyrimą, kuris parodė, kad silpnas konstruktyvistinių pastatų ir kompleksų istorinės ir kultūrinės svarbos suvokimas siejamas ne tik su žmonių sąmoningumo ir kūrybiškumo stoka, bet ir su nepakankamu jų estetinės vertės sureikšminimu.


Specifiniams architektūriniams projektams skirtų erdvės planavimo sprendimų tyrimas atskleidžia tikrąją konceptualiąją pastatų estetiką. Be to, konstruktyvistinių architektūrinių kompleksų socialinės istorijos tyrimas, atliktas straipsnio autorių, padėjo nustatyti ir artikuliuoti jų kultūrinę ir istorinę reikšmę bei kūrybiškai išryškinti šių architektūrinių nuorodų žymeklių vizualinį suvokimą miesto erdvėje. Autoriai taip pat remiasi savo pačių parodų ir publikacijų rengimo bei ekskursine patirtimi. Šios patirties analizė autoriams leidžia prieiti prie tam tikrų išvadų, kaip žmonės vizualiai suvokia konstruktyvistinių monumentų raidos ir kaitos praktiką.


Straipsnyje pristatomo požiūrio į architektūros tyrimą originalumą sudaro rėmimasis socialine architektūros istorija, padedančia padidinti estetinę jos vertę.


Reikšminiai žodžiai: estetinis kodas, avangardo architektūra, miestas, konstruktyvizmas, naratyvas, socialinė patirtis.

Keyword : aesthetic code, avant-garde architecture, city, constructivism, narrative, social experience

How to Cite
Piskunova, L., Starostova, L., & Yankov, I. (2018). The architecture of constructivism: the creative transformation of aesthetic codes and narratives. Creativity Studies, 11(1), 56-69. https://doi.org/10.3846/cs.2018.540
Published in Issue
Apr 20, 2018
Abstract Views
20
PDF Downloads
14
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

1723.ru. (2008). Bolshoy Sverdlovsk 1930. Retrieved from http://www.1723.ru/read/books/sverdlovsk-1930.htm

Ankersmit, F. (2003a). Istoriya i tropologiya: vzlet i padenie metafory. Moskva: Progress-tradiciya.

Ankersmit, F. (2003b). Narrativnaya logika: semanticheskij analiz yazyka istorikov. Moskva: Ideya-press.

Ankersmit, F. (2007). Vozvyshennyj istoricheskij opyt. Moskva: Evropa.

Assman, A. (2015). Dlinnaya ten proshlogo: memorialnaya kultura i istoricheskaya politika. Moskva: NLO.

Ben’yamin, V. (2000). O ponyatii istorii: novoe literaturnoe obozrenie. Novoe liternoe obozrenie, 46, 81-90.

Berseneva, V. (1972). Opisanie pamiatneykov arhitektury’ sverdlovska. Sverdlovsk: Sverdlovskii arhitekturnyi institut.

Berseneva, V. (2000). Konstruktivisty I chekisty. Ural, 6, 161-164.

Buchli, V. (2013). An anthropology of architecture. London: Bloomsbury Academic.

Cohen, J.-L. (1992). Le Corbusier and the Mystique of the USSR: Theories and projects for Moscow, 1928–1936. Princeton: Princeton University Press.

Eco, U. (2006). Otsutstvuyushhaya struktura: vvedenie v semiologiyu. Sankt-Peterburg: Symposium.

Gan, A. (2016). Tektonika: formalnyj metod. Antologiya russkogo modernizma. Moskva-Yekaterinburg: Kabinetnyj uchenyj.

Genette, G. (1998a). Figury. T. 1. Moskva: Izdatelstvo imeni Sabashnikovikh.

Genette, G. (1998b). Figury. T. 2. Moskva: Izdatelstvo imeni Sabashnikovikh.

Ginsburg, M. (1927). Itogi i perspektivy. Sovremennaya arxitektura, 4-5, 112, 114, 116, 118.

Ginzburg, M. (1923). Estetika sovremennosti. Arxitektura, 1-2, 3-6.

Ginzburg, M. (1926a). Funkcionalnyj metod I forma. Sovremennaya arxitektura, 4, 89-92.

Ginzburg, M. (1926b). Mezhdunarodnyj front sovremennoj arxitektury. Sovremennaya arxitektura, 2, 41-46.

Ginzburg, M. (1928). Konstruktivizm v arxitekture: pervaya konferenciya obshhestva sovremennyx arxitektorov. Doklad m. ya. Ginzburga. Sovremennaya arxitektura, 5, 143-145.

Ilchenko, М. (2016). Uralmash in the Architecture of the Soviet Avantgarde: An experiment in city construction in the 1920s and 1930s. Quaestio Rossica, 4(3), 55-71. https://doi.org/10.15826/qr.2016.3.175

Kačerauskas, T. (2008). Existential identity and memory of a nation. Limes: Cultural Regionalistics, 1(1), 5-14. https://doi.org/10.3846/2029-0187.2008.1.5-14

Khan-Magomedov, S. (2001). Arhitektura sovetskogo avangarda: sotcialnye problem. Moskva: Stroiizdat.

Landry, Ch. (2000). The creative city: A toolkit for urban innovators. London: Comedia/Earthscan.

Meerovich, M. (2008). Nakazanie zhilishchem: zhilishchnaia politika v SSSR kak sredstvo upravleniia liudmi, 1917–1937. Moskva: Rospen.

Per, R., Cohen, Z. H.-L., & Lambert, F. (2007). Poteriannyi avangard. Russkaia modernistskaia arhitektura, 1922–1932. Moskva: Tatlin.

Piskunova, L., Starostova, L., & Yankov, I. (2015). Povsednevnye praktiki “gorodka chekistov”, Katalog 3-i uralskoi industrialnoi biennale sovremennogo iskusstva, 9, 42-56.

Quinn, B. (2005). Art festivals and the city. Urban Studies, 42(5-6), 927-943. https://doi.org/10.1080/00420980500107250

Rancière, J. (2007). Razdelyaya chuvstvennoe. Sankt-Peterburg: Izdatelstvo evropejskogo universiteta.

Ricœur, P. (2000a). Vremya i rasskaz. T. 1. Moskva, Sankt-Peterburg: CGNII INION RAN: Kul’turnaya iniciativa, Universitetskaya kniga.

Ricœur, P. (2000b). Vremya i rasskaz. T. 1. Moskva, Sankt-Peterburg: CGNII INION RAN: Kul’turnaya iniciativa, Universitetskaya kniga.

Shelushinin, A. (1974). K istorii arhitektury Sverdlovska (konstruktivizm 1920–1930 gg). In Iz istorii khudogestvennoi kulturi Ekaterinburga – Sverdlovska (pp. 72-82). Sverdlovsk: Uralsky gosudarstvenny universitet.

Smirnov, L. (2008). Konstruktivizm v pamiatneykakh arhitektury sverdlovskoi oblasti. Yekaterinburg: Nauchno-issledovatelskii institut materialnoi kultury.

Starikov, A., Zvagelskaia, V., & Tokmeninova, L. (1998). Yekaterinburg: istoriia goroda v arhitekture. Yekaterinburg: Izdatelstvo Sverdlovskogo arhitekturnogo instituta.

Starkov, I., Selivanova, A., & Zueva, D. (2016). Danilovskii mostorg. Seriya: Nezamečenij avangard. Moskva: Centr avangard.

Starostova, L. (2016). K voprosu o kommemoracii sverdlovskogo konstructivisma: vzglyad cherez praktiku formirovaniya kulturnikh kvartalov. Izvestija UrFU 22–4(156), 163–174. Seriya 1: Problemi obrazovaniya, nauki i kulturi.

Timofeev, M. (2015). Nasledie ivanovo-voznesenskogo konstruktivizma kak resurs razvitiia. Problemy rossiiskoi istorii. Sotcialisticheskii gorod i sotciokulturnye aspekty urbanizatcii, 13, 310-320.

Tokarev, A. (2015). Arhitektura Rostova-na-Donu pervykh piatiletok 1920-1930-e gg. Rostov-na-Donu: Akademiya arkhitekturi i iskusstv Jugnogo federalnogo universiteta.

Tokmeninova, L. (2012). Gorodok chekistov: zhiloi kompleks NKVD. Yekaterinburg: Tatlin.

Valevičius, M., & Levickaitė, R. (2011). Lighting of cultural heritage as a tool to exhibit historical architectural values in the context of creative industries (The case of Ukmergė). Limes: Borderland Studies, 4(2), 162-176. https://doi.org/10.3846/20290187.2011.639097

Yankov, I. (2011). Trauma and narrative fetishism as the source for creativity in the urban space. Limes: Borderland Studies, 4(2), 122-130. https://doi.org/10.3846/20290187.2011.633247