Share:


Effective creative intercultural communication in the context of business interaction: theoretical and practical aspects

    Justinas Braslauskas   Affiliation

Abstract

Although various aspects of intercultural communication have been addressed in the works of various authors, there is still a lack of works that describe intercultural communication from the new viewpoint – in terms of effective intercultural business interaction, theoretical analysis of models of the classification of cultures, and combination of theoretical and practical insights in overcoming the obstacles of intercultural interaction. There is also a lack of works that highlight creativity as an integral part of cross-cultural business communication. In the belief of the author of the article, without a close synthesis of these aspects, it is impossible to understand in detail the meaning of effective intercultural business interaction. Purpose of the article – to analyse theoretical and practical aspects of effective cross-cultural business communication based on creativity. In the article, through the use of the models of the classification of cultures of various researchers from around the world (Richard R. Gesteland, Edward T. Hall, Richard D. Lewis, Geert Hofstede, Gert Jan Hofstede, Michael Minkov, Shalom H. Schwartz), the aspects of multiculturalism in the context of intercultural business interaction are highlighted. The work analyses creativity as an integral part of effective cross-cultural business communication. The publication also describes the barriers in the intercultural interaction and ways to overcome it. Research methods used in the work: systematic, comparative, logical analysis and synthesis of scientific literature.

Article in English.


Efektyvi kūrybinė tarpkultūrinė komunikacija dalykinio bendravimo kontekste: teoriniai ir praktiniai aspektai

Santrauka

Nors įvairūs tarpkultūrinės komunikacijos aspektai nagrinėti skirtingų autorių darbuose, iki šiol pasigendama darbų, nušviečiančių tarpkultūrinę komunikaciją naujame kontekste – nusakant efektyvų tarpkultūrinį dalykinį bendravimą, kultūrų klasifikavimo modelių teorinę analizę ir tarpkultūrinių bendravimo kliūčių įveikimą, derinant teorines bei praktines įžvalgas. Taip pat pasigendama darbų, kuriuose kūrybiškumas būtų nušviečiamas kaip sudėtinė tarpkultūrinės dalykinės komunikacijos dalis. Straipsnio autoriaus įsitikinimu, be glaudžios šių aspektų sintezės neįmanoma iš esmės suvokti veiksmingos tarpkultūrinės dalykinės komunikacijos prasmės. Straipsnio tikslas – išanalizuoti efektyvaus tarpkultūrinio dalykinio bendravimo, pagrįsto kūrybiškumu, teorinius ir praktinius aspektus. Straipsnyje, pasitelkiant įvairių pasaulio mokslininkų (Richardo R. Gestelando, Edwardo T. Hallo, Richardo D. Lewiso, Geerto Hofstede’s, Gerto Jano Hofstede’s, Michaelo Minkovo, Shalomo H. Schwartzo) kultūrų klasifikavimo modelius, atskleidžiami daugiakultūriškumo tarpkultūrinio dalykinio bendravimo kontekste aspektai. Darbe analizuojamas kūrybiškumas kaip sudėtinė efektyvios tarpkultūrinės dalykinės komunikacijos dalis. Publikacijoje taip pat nušviečiamos tarpkultūrinio bendravimo kliūtys ir jų įveikimo būdai. Darbe taikomi tyrimo metodai: mokslinės literatūros sisteminė, lyginamoji, loginė analizė ir sintezė.

Reikšminiai žodžiai: tarpkultūrinio bendravimo kliūtys, kūrybiškumas, kultūra, tarpkultūrinė komunikacija, daugiakultūriškumas. 

Keyword : barriers to intercultural interaction, creativity, culture, intercultural communication, multiculturalism

How to Cite
Braslauskas, J. (2020). Effective creative intercultural communication in the context of business interaction: theoretical and practical aspects. Creativity Studies, 13(1), 199-215. https://doi.org/10.3846/cs.2020.12094
Published in Issue
Apr 3, 2020
Abstract Views
1049
PDF Downloads
603
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Adler, N. J. (2002). International dimensions of organizational behavior. South-Western College Publishing.

Beebe, S. A., Beebe, S. J., & Ivy, D. K. (2007). Communication: Principles for a lifetime. Pearson/Allyn & Bacon.

Casse, P., & Deol, S. (1985). Managing intercultural negatiations: Guidelines for trainers and negotiators. Sietar International.

Cohen, R. (1991). Negotiating across cultures: Communication obstacles in international diplomacy. United States Institute of Peace Press.

Csikszentmihalyi, M. (1988). Society, culture, and person: A systems view of creativity. In R. J. Sternberg (Ed.), The nature of creativity: Contemporary psychological perspectives (pp. 325–339). Cambridge University Press.

Černevičiūtė, J. ir Strazdas, R. (2014). Kūrybingumo sampratų raida: nuo genijaus į kūrybines sistemas. Santalka: filosofija, komunikacija, 22(2), 113–125.

Gesteland, R. R. (1997). Kaip išgauti „taip“: menas bendrauti ir derėtis įvairiose kultūrose. Tyto alba.

Grakauskaitė-Karkockienė, D. (2002). Kūrybos psichologija. Logotipas.

Gudykunst, W. B., & Kim, Y. Y. (1997). Communication with strangers: An approach to intercultural communication. McGraw-Hill.

Gudonienė, V. (2013). Tarpkultūrinė komunikacija: Mokomoji priemonė. Klaipėda: Socialinių mokslų kolegija.

Hall, E. T. (1983). The dance of life: The other dimension of time. Anchor Books.

Heales, J., Cockcroft, S., & Raduescu, C. (2004). The influence of national culture on the level and outcome of IS development decisions. Journal of Global Information Technology Management, 7(4), 3–28. https://doi.org/10.1080/1097198X.2004.10856382

Hofstede, G., Hofstede, G. J., & Minkov, M. (2010). Cultures and organizations: Software of the mind. Intercultural cooperation and its importance for survival. McGraw-Hill.

Jančaitytė, R., Valavičienė, N., Augutienė, R. ir Prakapas, R. (2009). Tarpkultūrinės kompetencijos didinimas bei įvairovės valdymo gebėjimų stiprinimas. Vilnius: Tarptautinės migracijos organizacijos.

Javidan, M. (2004). Performance orientation. In R. J. House, P. J. Hanges, M. Javidan, P. W. Dorfman, & V. Gupta (Eds.), Culture, leadership, and organizations: The GLOBE study of 62 societies (pp. 239–281). Sage Publications.

Jiaquan, X. (2009). On the development of college students’ intercultural competency. International Forum of Teaching and Studies, 5(2), 27–31.

Lazauskienė, A. ir Rimienė, V. (2018). Paauglių, išvykstančių ir neišvykstančių pagal tarptautinių moksleivių mainų programą, sprendimų priėmimo stilius ir tarpkultūrinis jautrumas, Ugdymo psichologija: Mokslo darbai, 29, 43–60.

Leonavičius, V. (2007). Kultūrinis reliatyvizmas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 11. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 231.

Leončikas, T. (2004). Etnocentrizmas. Iš Visuotinė lietuvių enciklopedija. T. 5. Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 638.

Lewis, R. D. (2002). Kultūrų sandūra: kaip sėkmingai bendrauti su kitų tautų ir kultūrų atstovais. Alma littera.

Lustig, M. W., & Koester, J. (2006). Intercultural competence: Interpersonal communication across cultures. Pearson.

Mažeikienė, A., & Peleckis, K. (2011). Verslo derybos. Technika. https://doi.org/10.3846/1196-S

Miller, O. (2014). The negotiation style: A comparative study between the stated and in practice negotiation style. Procedia – Social and Behavioral Sciences, 124, 200–209. https://doi.org/10.1016/j.sbspro.2014.02.478

Nardon, L., & Steers, R. M. (2009). The culture theory jungle: Divergence and convergence in models of national culture. In R. S. Bhagat & R. M. Steers (Eds.), Cambridge handbook of culture, organizations, and work (pp. 3–22). Cambridge University Press. https://doi.org/10.1017/CBO9780511581151.002

Partnership for 21st Century Skills. (2008). 21st Century skills, education and competitiveness. http://wieettassessment.pbworks.com/f/21stCenturySkillsEducationandCompetitivenessGuide.pdf

Peleckis, K. (2015). Tarptautinio verslo derybos: tarpasmeniniai konfliktai ir jų valdymo galimybės. Verslo ir teisės aktualijos, 10, 64–82.

Peleckis, K. (2016). Derybinių galių vertinimais grindžiamos tarptautinio verslo derybų strategijos (Daktaro disertacija). Technika. https://doi.org/10.20334/2368-M

Peleckis, K., Mažeikienė, A., Peleckienė, V., & Peleckis, K. (2016). Verslo komunikacija ir derybos. Technika. https://doi.org/10.20334/1556-S

Petkevičiūtė, N. ir Budaitė, R. (2005). Vadovų tarpkultūrinė kompetencija Lietuvos organizacijose. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai, 36, 132–149.

Pipirienė, V. ir Maciukevičienė, L. (2011). Komunikacija ir derybos – esminė tarptautinio verslo plėtotės prielaida. Verslas: teorija ir praktika, 12(3), 296–302. https://doi.org/10.3846/btp.2011.30

Pruskus, V. (2003). Verslo etika: laiko iššūkiai ir atsako galimybės. Enciklopedija.

Pruskus, V. (2004). Multikultūrinė komunikacija ir vadyba. Vilniaus teisės ir verslo kolegija.

Pruskus, V. (2010). Stereotipai ir jų devizualizacija tarpkultūrinėje komunikacijoje. Filosofija. Sociologija, 21(1), 29–36.

Pruskus, V. (2012). Tarpkultūrinė komunikacija ir vadyba. Technika.

Pruskus, V. (2013). Tarpkultūriniai konfliktai: kilimo priežastys ir kompetencijų vaidmuo. Santalka: filosofija, komunikacija, 21(2), 79–89. https://doi.org/10.3846/cpc.2013.08

Radzevičienė, A. (2004). Studijų užsienyje įtaka studentų tarpkultūrinės kompetencijos ugdymui. In Verslas, vadyba ir studijos, 2003 (pp. 62–67). Technika.

Rakauskaitė, E. D. (2014). Kūrybingumo ugdymas – investicija į kūrybinę visuomenę. Socialinės technologijos, 4(2), 333–347. https://doi.org/10.13165/ST-14-4-2-07

Schwartz, Sh. H. (2006). A theory of cultural value orientations: Explication and applications. Comparative Sociology, 5(2–3), 137–182. https://doi.org/10.1163/156913306778667357

Scollon, R., Wong Scollon, S., & Jones, R. H. (2012). Intercultural communication: A discourse approach. John Wiley & Sons, Inc. https://doi.org/10.1002/9781405198431.wbeal0555

Steenkamp, J.-B. E. M. (2001). The role of national culture in international marketing research. International Marketing Review, 18(1), 30–44. https://doi.org/10.1108/02651330110381970

Trompenaars, F., & Hampden-Turner, Ch. (2012). Riding the waves of culture: Understanding diversity in global business. McGraw-Hill Education.

Tsang, N. K. F. (2011). Dimensions of Chinese culture values in relation to service provision in hospitality and tourism industry. International Journal of Hospitality Management, 30(3), 670–679. https://doi.org/10.1016/j.ijhm.2010.12.002