Share:


The project Skopje 2014 from the perspective of mass culture criticism of F. Nietzsche

Abstract

Along with Karl Marx, Friedrich Nietzsche may be considered a great theorist and critic of Art Nouveau, negative life aspects of modern culture considered. Nietzsche developed one of the first sustained critiques of mass culture and society, the state, and bureaucratic discipline that later deeply influenced discourses of Art Nouveau. Nietzsche perceived mass culture central to modern social reality as the forces of decadence and nihilism that undermines the authentic culture and creates a mediocre culture. Nietzsche was “anti-politically” oriented, believing mass politics led to herd conformity, the loss of individuality, producing mass manipulation and homogenization harmful to vital life energy, creativity, and superior individuality. Moreover, Nietzsche thought modern democracy, liberalism, and enlightened social movements contributed regression of “modern man”, especially through press and mass culture, focusing on the trivial, superfluous, and sensational, creating homogenization and conformity. The project Skopje 2014 may also be seen from the perspective where the state and political elites are hiding behind culture and national identity trying to build an identity based on culture with no individual but only improvised collectivity. Individual, lost in ideology, system, and environment changes become lost in the collectivity, unsuccessfully trying to find his place, not realizing there is nothing beyond deception.


Projektas skopje 2014 iš F. Nietzsche's masinės kultūros kriticizmo perspektyvos


Santrauka. Greta Karlo Marxo, Friedrichas Nietzsche gali būti vertinamas kaip didis Art Nouveau teoretikas ir kritikas, gilinęsis į moderniosios kultūros negatyviuosius gyvenimo aspektus. Nietzsche išplėtojo masinės kultūros ir visuomenės, valstybės ir biurokratinės disciplinos kritiką, kuri yra bene pirmoji tokia nuosekli kritika, vėliau turėjusi didelės įtakos Art Nouveau diskursams. Nietzsche masinę kultūrą suprato kaip esminę moderniosios socialinės realybės atžvilgiu – kaip dekadanso ir nihilizmo jėgą, paveikusią autentiškąją kultūrą ir kuriančią vidutinybių kultūrą. Nietzsche's orientacija buvo „antipolitinė“ – jis tikėjo, esą masinė politika veda link minios konformizmo, individualumo praradimo, produkuoja masinį manipuliavimą ir homogenizavimą, žalojančius vitalinę gyvenimo energiją, kūrybiškumą ir aukščiausiąjį individualumą. Be to, Nietzsche manė, kad modernioji demokratija, liberalizmas ir švietėjiški socialiniai judėjimai prisidėjo prie „moderniojo žmogaus“ regreso, ypač dėl spaudos ir masinės kultūros įtakos, sutelkiančios ties banalybėmis, nesaikingumu ir jutimiškumu ir produkuojančios homogeniškumą bei konformizmą. Projektas Skopje 2014 taip pat gali būti vertinamas iš tos perspektyvos, kur valstybės ir politinis elitas prisidengia kultūra bei nacionaliniu identitetu, siekdamas sukurti identitetą, kuris būtų grįstas kultūra be individualumo – vien tik improvizuojamu kolektyviškumu. Ideologijoje, sistemoje ir aplinkos permainose nuskandintas individas, bandydamas surasti savąją vietą ir nesuvokdamas, kad nebėra nieko, išskyrus apgaules, buvo kolektyviškumo sunaikintas.


Reikšminiai žodžiai: Friedrichas Nietzsche, individas, Makedonija, masinė kultūra.

Keyword : Friedrich Nietzsche, individual, Macedonia, mass culture

How to Cite
Stanković Pejnović, V. (2015). The project Skopje 2014 from the perspective of mass culture criticism of F. Nietzsche. Creativity Studies, 8(1), 58-71. https://doi.org/10.3846/23450479.2014.975763
Published in Issue
Apr 30, 2015
Abstract Views
1195
PDF Downloads
379
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.