Share:


Cross-cultural communication: creativity and politeness strategies across cultures. A comparison of Lithuanian and American cultures

    Viktorija Jakučionytė Affiliation

Abstract

The purpose of this study was to identify creative reactions and politeness schemes in two languages in cross-cultural communication – American English and Lithuanian – and then compare the means of expressing politeness strategies and creative reactions in the two mentioned languages. The method used in the study is a survey, evaluated by both qualitative and quantitative methods. The research illustrated that the two mentioned cultures do indeed express creative reactions as well as use the speech acts of gratitude and apology. It also showed that American female and American male groups tend to choose more polite and creative reactions, while Lithuanian female and Lithuanian male groups tend to use less polite and creative reactions more often. Americans (both genders) do not imply the feeling of gratitude or apology, they say it directly. The Lithuanians (both genders) expressed gratitude or apology in everyday situations not as often and not as directly. In other words, the Lithuanian culture tends to use positive politeness; and vice versa, the American culture tends to use negative politeness. Besides that, the research revealed that gender plays a significant role in the answers of the survey respondents. The female Americans and female Lithuanians seem to be more polite and express more creative reactions than their male counterparts. It was also revealed that the respondents of American nationality express gratitude or apology in a more polite and creative way and use more speech acts of gratitude or apology in both private and public spheres than the group of Lithuanian respondents.


Santrauka


Šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti kūrybiškų reakcijų ir mandagumo schemas dviejose skirtingose – amerikiečių ir lietuvių – kalbose tarpkultūrinės komunikacijos kontekste, ir palyginti mandagumo strategijų ir kūrybiškų reakcijų raiškos priemones abiejose paminėtose kalbose. Šiame darbe pirmiausia buvo gilinamasi į teorinius aspektus, kurie susiję su mandagumo strategijomis pragmatikoje, vėliau buvo tyrinėtos mandagumo raiškos priemonės bei kūrybiškų reakcijų reiškimas lietuvių ir amerikiečių kalbose tarpkultūrinėje komunikacijoje, galiausiai buvo lyginama kūrybiškų reakcijų bei mandagumo strategijų raiškos panašumai ir skirtumai pagal tai, kaip jie yra išreikšti šiame tarpkultūrinės komunikacijos kontekste – abiejose minėtose kalbose. Tyrime naudojamas metodas yra apklausa, įvertinta tiek kokybiniais, tiek kiekybiniais metodais. Tyrimas parodė, kad abi minėtos kultūros iš tikrųjų išreiškia kūrybiškas reakcijas, taip pat naudoja mandagumo raiškos priemones – dėkingumo ir atsiprašymo aktus. Tai taip pat parodė, kad Amerikos moterų ir Amerikos vyrų grupės linkusios rinktis mandagesnes ir kūrybingesnes reakcijas, o Lietuvos moterų ir Lietuvos vyrų grupės linkusios dažniau naudoti mažiau mandagias ir kūrybingesnes reakcijas. Amerikiečiai (abi lytys) išreiškia dėkingumo ar atsiprašymo jausmą tiesiogiai. Lietuviai (abiejų lyčių atstovai) dėkingumą ar atsiprašymą kasdienėse situacijose reiškia ne taip dažnai ir ne taip tiesiogiai. Be to, tyrimas atskleidė, kad lytis vaidina svarbų vaidmenį apklausos respondentų atsakymuose. Moterys amerikietės ir lietuvės moterys pasirodo esą mandagesnės ir kūrybingesnės nei šių tautų vyrai. Taip pat buvo atskleista, kad amerikiečių tautybės respondentai dėkingumą ar atsiprašymą išreiškia mandagiau ir kūrybiškiau ir naudoja daugiau dėkingumo ar atsiprašymo aktų tiek privačioje, tiek viešojoje erdvėje nei Lietuvos respondentų grupė. Kalbos besimokantieji turėtų suprasti, kad kalbos mokymasis nėra tik žodynas, gramatika ar sakinio struktūra, jie turi žinoti tiek kultūros normas, tiek tarpkultūrinės komunikacijos aspektus, tiek kūrybiškumo raiškos aspektus, tiek mandagumo raišką, tiek ir pačią pragmatiką. Šis tyrimas yra svarbus ir reikšmingas, nes jis tyrinėja kūrybines reakcijas bei mandagumo strategijas tarpkultūrinėje komunikacijoje dviejose labai skirtingose kalbose bei kultūrose, atskleidžia jų panašumus bei skirtumus. O šiandieniniame pasaulyje tai svarbu.


Reikšminiai žodžiai: Amerikos ir Lietuvos žmonės, kūrybiškos reakcijos, tarpkultūrinė komunikacija, kultūros, skirtumai, mandagumas, mandagumo strategijos.

Keyword : American and Lithuanian people, creative reactions, cross-cultural communication, cultures, differences, politeness, politeness strategies

How to Cite
Jakučionytė, V. (2020). Cross-cultural communication: creativity and politeness strategies across cultures. A comparison of Lithuanian and American cultures. Creativity Studies, 13(1), 164-178. https://doi.org/10.3846/cs.2020.9025
Published in Issue
Mar 20, 2020
Abstract Views
76
PDF Downloads
53
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Brown, P., & Levinson, S. C. (1987). Politeness: Some universals of language usage. Series: Studies in interactional sociolinguistics. Cambridge University Press. https://doi.org/10.1017/CBO9780511813085

Crystal, D. (1985). A dictionary of linguistics and phonetics. Blackwell.

Čepaitienė, G. (2007). Lietuvių kalbos etiketas: pragmatika ir semantika. Šiaulių universiteto leidykla.

Grundy, P. (2000). Doing pragmatics. Arnold.

Hilbig, I. (2008). Mandagumas kaip reliatyvus kalbinis, socialinis ir kultūrinis reiškinys. Acta Linguistica Lithuanica, 58, 1–15.

Hilbig, I. (2009). Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai (PhD Thesis). Vilnius University. Vilnius, Lithuania. https://epublications.vu.lt/object/elaba:1946587/

House, J. (2005). Politeness in Germany: Politeness in GERMANY? In L. Hickey & M. Stewart (Eds.), Politeness in Europe (pp. 13–28). Multilingual Matters Ltd. https://doi.org/10.21832/9781853597398-003

Huang, Y. (2008). Politeness principle in cross-culture communication. English Language Teaching, 1(1), 96–101. https://doi.org/10.5539/elt.v1n1p96

Yule, G. (1996). The study of language. Cambridge University Press.

Kasper, G. (1990). Linguistic politeness: Current research issues. Journal of Pragmatics, 14(2), 193–218. https://doi.org/10.1016/0378-2166(90)90080-W

Keinys, S. (Vyr. red.). (2012). Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Lietuvių kalbos institutas.

Lubecka, A. (2000). Requests, invitations, apologies, and compliments in American English and Polish: A cross-cultural communication perspective. Księgarnia Akademicka.

Roztocki, N. (2001). Using internet-based surveys for academic research: Opportunities and problems. Paper for the 2001 American Society of Engineering Management (ASEM) National Conference. https://pdfs.semanticscholar.org/2017/578524476dde51c7cafcf039c8cfe8ff4108.pdf

Sangpil Byon, A. (2005). Apologizing in Korean: Cross-cultural analysis in classroom settings. Korean Studies, 29, 137–166. https://doi.org/10.1353/ks.2006.0003

Sifianou, M. (2000). Politeness phenomena in England and Greece: A cross-cultural perspective. Series: Oxford Linguistics. Oxford University Press.

Sinclair, J. (1987). Collins COBUILD English language dictionary. Collins.

Spencer-Oatey, H. (Ed.). (2000). Culturally speaking: Managing rapport through talk across cultures. Continuum.

Survey Monkey. (1999–2019). Survey Monkey. https://www.surveymonkey.com/

Thijittang, S. (2010). A study of pragmatic strategies of English of Thai University students: Apology speech acts. University of Tasmania. https://eprints.utas.edu.au/10754/7/Thijittang_whole_thesis.pdf

Thomas, J. (1983). Cross-cultural pragmatic failure. Applied Linguistics, 4(2), 91–112. https://doi.org/10.1093/applin/4.2.91

Thomas, J. (1995). Meaning in interaction: An introduction to pragmatics. Series: Learning about Language. Pearson Education Limited.

Tsuda, S. (1992). Contrasting attitudes in compliments: Humility in Japanese and hyperbole in English. Intercultural Comunication Studies, 2(1), 137–146.

Valeika, L., & Verikaitė, D. (2010). An introductory course in linguistic pragmatics. Vilnius Pedagogical University Publishing house.

Zhu, J., & Bao, Y. (2010). The pragmatic comparison of Chinese and western “Politeness” in cross-cultural communication. Journal of Language Teaching and Research, 1(6), 848–851. https://doi.org/10.4304/jltr.1.6.848-851