Share:


The tension between created time and real time in Andrei Tarkovsky’s film Andrei Rubliov

    Jūratė Baranova Affiliation

Abstract

This article starts with the presumption that Russian film director Andrei Tarkovsky (1932–1986) created a new conception of cinematic time. This impact on the theory of modern cinema was examined by philosopher Gilles Deleuze (1925–1995) in his book Cinema 2: The Time-Image (in French: Cinéma 2, L’Image-Temps, 1985). The article asks the question: what were the conceptual and social circumstances for everyday time to be implemented in a specific movie? As an example, it takes the film Andrei Rubliov (director Andrei Tarkovsky, 1969), which underwent protracted critique and compulsory shortening. The article asks the question: what is the meaning and significance of the cuts made when passing from the first version of The Passion according to Andrei (in Russian: Strasti po Andreyu, director Tarkovsky, 1966) to the final Andrei Rubliov? What is the meaning of the cuts made to the scenes of violence and nudity? The research conclusions are: the impatience of the critics who demanded that the long scenes in The Passion according to Andrei be shortened speaks not about defects in the film, nor about the inability of Tarkovsky to calculate time, but rather about the inability of observers to grasp Tarkovky’s new conception of cinematic time. According to Deleuze, in his attempt to transfer into cinema the slow speed of everyday life, Tarkovsky created a feature of modern cinema, and made a turn from movement towards time; time in this particular movie is already made visible.

Article in English.


Įtampa tarp sukurtojo laiko ir realiojo laiko Andrejaus Tarkovskio kino filme Andrejus Rubliovas

Santrauka

Šis straipsnis prasideda prielaida, kad rusų režisierius Andrejus Tarkovskis (1932–1986) sukūrė naują kinematografinio laiko koncepciją. Šį jo įnašą į moderniojo kino teoriją pastebėjo ir apmąstė prancūzų filosofas Gilles Deleuze’as (1925–1995) savo knygoje Kinas 2: Vaizdinys-laikas (orig. Cinéma 2: L’Image-Temps, 1985). Straipsnyje keliamas klausimas apie konceptualias ir socialines kasdienybės laiko bei sukurtojo kinematografinio laiko santykio trajektorijas. Kaip tokio santykio unikalus pavyzdys pasirenkamas ir aptariamas Tarkovskio filmas Andrejus Rubliovas. Pirmoji filmo versija “Pasijos pagal Andrejų” (orig. Strasti po Andreju, 1966) buvo sustabdyta, režisierius buvo priverstas jį sutrumpinti ir 1969 metais pateikti naująją versiją kitu pavadinimu – Andrejus Rubliovas. Straispnyje lyginamos abi filmo versijos keliant klausimą: kokia yra šių trumpinimų reikšmė ir prasmė? Ką simbolizuoja kai kurių prievartos ir nuogybės scenų atsisakymas? Tyrimo išvada tokia: reikalaujančių trumpinti kritikų nepakantumas ilgoms Pasijų pagal Andrejų filmo scenoms liudija ne filmo trūkumus ir ne Tarkovskio negebėjimą skaičiuoti laiką, o tik pačių kritikų stebėtojų nesuvokimą, kad Tarkovskis išrado ir sukūrė naują kinematografinio laiko koncepciją, kurioje sukurtasis laikas suvokiamas kaip realus kasdienybės laikas. Pasak Deleuze’o, siekdamas transformuoti kinematografinį laiką į daug lėtesnį kasdienybės laiką, Tarkovskis sukūrė vieną svarbiausių modernaus kino bruožų – jis laiką kine padarė matomą.

Reikšminiai žodžiai: Andrejus Rubliovas, Andrejus Tarkovskis, kinematografinis laikas, sukurtasis laikas, kasdienybės laikas, Gilles Deleuze’as, Pasijos pagal Andrejų.

Keyword : Andrei Rubliov, Andrei Tarkovsky, cinematic time, created time, everyday time, Gilles Deleuze, The Passion according to Andrei

How to Cite
Baranova, J. (2019). The tension between created time and real time in Andrei Tarkovsky’s film Andrei Rubliov. Creativity Studies, 12(2), 327-340. https://doi.org/10.3846/cs.2019.9810
Published in Issue
Dec 31, 2019
Abstract Views
475
PDF Downloads
269
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Agamben, G. (2005). The time that remains: a commentary on the latter to the Romans. Series: Meridian: Crossing Aesthetics. W. Hamacher (Ed.). Stanford, CA: Stanford University Press.

Bird, R. (2008). Andrei Tarkovsky: elements of cinema. London: Reaktion Books Ltd.

Botz-Bornstein, Th. (2007). Films and dreams: Tarkovsky, Bergman, Sokurov, Kubrick, and Wong Kar-Wai. anham: Lexington Books.

Deleuze, G. (1989). Cinema 2: the time-image. Minneapolis: University of Minnesota Press.

Dostoyevsky, F. (2004). The Idiot. London: Penguin Books.

Eisenstein, S. (1977). Film form: essays in film theory. J. Leyda (Ed.). San Diego, New York, London: A Harvest Book/Harcourt, Inc.

Gordon, A. (2007). Ne utolivshij zhazhdy. Ob Andree Tarkovskom. Moskva: Vagrius.

Green, P. (1993). Andrei Tarkovsky: the winding quest. London: The Macmillan Press. https://doi.org/10.1007/978-1-349-11996-7

Izvestya. (2019). Fil’m syna Andreya Tarkovskovo ob otce vstretili aplodismentami v Venecii. Retrieved from https://iz.ru/916420/2019-09-01/film-syna-andreia-tarkovskogo-ob-ottce-vstretili-aplodismentami-v-venetcii

Johnson, V. T., & Petrie, G. (1994). The films of Andrei Tarkovsky: A Visual Fugue. Bloomington, IN: Indiana University Press.

Karvelytė, K. (2011a). Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“(I). Retrieved from https://aplinkkeliai.lt/recenzijos/filmu/mastyti-prievarta-andrejus-rubliovas-i/

Karvelytė, K. (2011b). Mąstyti prievartą: „Andrejus Rubliovas“ (III). Retrieved from https://aplinkkeliai.lt/recenzijos/filmu/mastyti-prievarta-andrejus-rubliovas-iii/

Kundera, M. (1992). The joke. New York: HarperCollins Publishers.

Loughlin, G. (2009). The long take: Messianic time in Andrei Tarkovsky’s Nostalghia. Journal for Cultural Research, 13(3–4), 365–379. https://doi.org/10.1080/14797580903244753

Martin, S. (2005). Andrei Tarkovsky. Series: The Pocket Essential. Harpenden: Pocket Essentials.

Milerius, N. (2013). Apokalipsė kine: filosofinės prielaidos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

Redwood, Th. (2010). Andrei Tarkovsky’s poetics of cinema. Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing.

Robinson, J. M. (2006). The sacred cinema of Andrei Tarkovsky. Series: Media, Feminism, Cultural Studies. Maidstone: Crescent Moon Publishing.

Skakov, N. (2012). The cinema of Tarkovsky: labyrinths of space and time. London, New York: I.B. Tauris & Co Ltd. https://doi.org/10.5040/9780755698448

Tarkovskij, A. (1987). Hoffmanniana: Szenario Fur Einen Nicht Realisierten Film. Munich: Schirmer/Mosel Verlag.

Tarkovsky, A. (2006). Interviews. J. Gianvito (Ed.). Series: Conversations with Filmmakers Series. P. Brunette (General Ed.). Jackson: University Press of Mississippi.

Tarkovsky, A. (1987). Sculpting in time. Austin: University of Texas Press.

Tarkovsky, A. (2002). Zapechatlionoje vremia. In Archyvy, dokumenty, vospominanija (pp. 9–94). Моskva: Podkova, Eksmo-Press.