Creativity Studies

Creativity in virtual teams: bridging the gap between professional wisdom and scientific insights

Stéphanie Buisine — 2019-07-03

Following the growing body of scientific literature dedicated to the effects of virtual tools and environments on creative processes, we were interested in examining how professional creativity facilitators perceive these technologies and the extent to which they might support their dissemination. To this end, we conducted a workshop with 19 professional facilitators in which they could experience creativity in a virtual environment. Their ratings of the potential impact of such tools on session facilitation, on sociocognitive processes of creativity and on group motivation were collected twice: before and after the virtual session. The results show that their perception of the potential benefits of virtual environments decreased after the test. They mentioned many limitations of the technology with regard to usual facilitation process. Moreover, their expert perception of the creative process sometimes appeared contradictory to scientific results obtained in the domain. We discuss these results and provide design perspectives to make virtual technologies more acceptable and usable for creativity facilitators, in order to allow more population to benefit from their positive effects on group creativity.

Santrauka

Remiantis didėjančiu mokslinės literatūros, skirtos virtualių priemonių ir aplinkos poveikiui kūrybiniuose procesuose, kiekiu, nagrinėjama, kaip profesinės išminties fasilitatoriai suvokia šias technologijas ir mastą, kuriuo jie galėtų sustiprinti savo veiklos sklaidą. Šiuo tikslu surengtas seminaras, kuriame dalyvavo 19 profesionalių fasilitatorių. Seminare jie turėjo galimybę įgyti kūrybiškumo patirties virtualiojoje aplinkoje. Tokių priemonių galimo poveikio vertinimai sesijos palengvinimo, kūrybiškumo sociokognityvinių procesų ir grupės motyvacijos aspektais buvo atlikti du kartus – prieš ir po virtualiosios sesijos. Rezultatai rodo, kad jų virtualiosios aplinkos teikiamos galimos naudos suvokimas sumenko po atlikto bandymo. Jie paminėjo daugybę technologijų keliamų apribojimų, susijusių su įprastine fasilitacija. Be to, jų ekspertinis kūrybiškumo proceso suvokimas kartais atrodė prieštaraujantis šioje srityje gautiems moksliniams rezultatams. Rezultatai aptarti ir pateiktos su projektavimu susijusios perspektyvos, kad virtualiosios technologijos taptų priimtinesnės ir naudojamos kūrybiškumo fasilitatorių ir kad didesnė populiacijos dalis gautų naudos iš jų pozityvaus poveikio grupės kūrybiškumui.

Reikšminiai žodžiai: įsisavinimas, kūrybiškumo fasilitacija, inovacija, priemonė, virtualioji aplinka.

The globalization impact on creative industries and cultural heritage: a case study

Cristian Ciurea — 2019-09-30

The influences of multiculturalism, globalization and technological revolution on art galleries, libraries, archives, museums have led to major changes in the way they select, preserve, promote and valorize their cultural goods. The digitization of cultural heritage collections and the evolution of information technologies (cloud computing, mobile devices, Internet of things) have determined the progress of virtual exhibitions as a means of promoting and valorizing the cultural heritage physical objects. New business models have been developed to harness the cultural heritage of libraries and museums in the context of globalization and technological revolution and the premises for the development of a new category of entrepreneurs have been created. Studies have been conducted to find the ways to increase the number of visitors of cultural institutions with the help of promoting tools, such as virtual exhibitions and dedicated mobile applications. The paper presents several methodological aspects and conclusions based on a practical example.

Santrauka

Daugiakultūriškumo, globalizacijos ir technologinės revoliucijos įtaka meno galerijoms, bibliotekoms, archyvams, muziejams lėmė didžiules kultūros vertybių atrankos, saugojimo, puoselėjimo ir vertinimo permainas. Kultūros paveldo kolekcijų skaitmeninimas ir informacijos technologijų (debesų kompiuterijos, mobiliųjų įrenginių, daiktų interneto) raida lėmė virtualių parodų kaip kultūros paveldo fizinių objektų rėmimo ir vertinimo priemonių pažangą. Siekiant panaudoti bibliotekų ir muziejų kultūros paveldą globalizacijos ir technologinės revoliucijos kontekste, buvo sukurti nauji verslo modeliai ir sukurtos naujos antreprenerystės kategorijos plėtros prielaidos. Buvo atlikta tyrimų, siekiant rasti būdų, kaip padidinti kultūros institucijų lankytojų skaičių, naudojant rėmimo priemones, tokias kaip virtualios parodos ir specialios mobiliosios programėlės. Straipsnyje pristatoma keletas metodologinių aspektų ir praktiniu pavyzdžiu grindžiamos išvados.

Reikšminiai žodžiai: kultūros paveldas, kultūros institucijos, globalizacija, informacijos ir komunikacijos technologijos, įvertinimas, virtualios parodos.

Assessing Malaysia’s creative industry: progress and policies in the case of the film industry

Lee Yoong Hon — 2019-09-30

This paper explores the performance of local movies at the Malaysian box-office circuit to ascertain and analyse the extent of the reported improvements of the sector – it is hoped that the findings can provide a more objective assessment of the state of local films and the policies that have been aimed at cultivating improvements in the sector. Overall, the findings indicate that the local movie industry is still a long way from establishing a strong foothold even in its own domestic market.

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjamos vietos kino filmų charakteristikos Malaizijos komercinių įmonių atvejais, siekiant nustatyti ir išanalizuoti patobulinimų, apie kuriuos buvo oficialiai paskelbta, sektoriaus mastą – tikimasi, kad gauti duomenys gali suteikti kur kas objektyvesnį vietos kino filmų įvertinimą ir apibrėžti politiką, nukreiptą į šio sektoriaus patobulinimus. Apibendrinti duomenys rodo, kad vietos kino industrijai reikia dar daug nuveikti, kad įsitvirtintų net savo vietos rinkoje.

Reikšminiai žodžiai: komercinė įmonė, kultūros politika, užsienio kino filmai, vietos kino filmai, Malaizijos kino industrija.

How extensive creativity is related to the escalation of violence in art?

Anatoliy Igorevich Stoletov — 2019-09-30

Film, dramaturgy and literature exhibit increasingly more episodes of cruelty in the interactions between the characters. With its focus on the core ideas about escalation of violence, this paper examines the fundamental reasons for the upsurge in depictions of violence in art. The article demonstrates social, cultural and anthropological factors contributed to shaping the technosphere which impedes the comprehension of the relationship and the contrast between life and death. Without this comprehension, a cultural dysfunction entails the existential crisis, hinders feeling fully alive, and provokes a “safe” virtual way to generate a limit situation that restores “life’s integrity” experience. Art that demonstrates violent scenes is one of these methods. In addition, and this is the first paper to analyze this, the extensive type of creativity dominates the postindustrial society culture. Research demonstrates that extensive creativity does not contain an ethical component and nor foster immunity to violence. On the contrary, by directing an individual towards exploring and transforming the external world, it provokes violence, since the nature of expansion is a priori forced. The authors conclude that escalation of violence in art testifies to the deficit of cultural methods that allow to satisfy a person’s existential needs.

Santrauka

Filmuose, dramaturgijoje ir literatūroje vis daugiau demonstruojama žiaurumo epizodų personažų santykiuose. Susitelkiant į esmines idėjas augančio smurto klausimu, šiame straipsnyje nagrinėjamos pagrindinės priežastys, dėl kurių smurtas mene tapo ypač dažnai vaizduojamas. Straipsnyje atskleidžiami socialiniai, kultūriniai ir antropologiniai veiksniai, prisidėję prie formavimosi technosferos, trukdančios suprasti gyvenimo bei mirties santykį ir priešpriešą. Be šio supratimo kultūrinė disfunkcija sukelia egzistencinę krizę, neleidžia išgyventi pilnutinės gyvasties jausmo ir provokuoja „saugų“ virtualų būdą sukelti apribojimo situaciją, kuri atkuria „gyvenimo integralumo“ patirtį. Menas, demonstruojantis smurto scenas, yra vienas iš šių metodų. Be to, tai pirmasis straipsnis, kuriame analizuojamas šis plataus kūrybiškumo tipas, vyraujantis postindustrinės visuomenės kultūroje. Tyrimas rodo, kad platus kūrybiškumas neapima etinio komponento ir nestiprina imuniteto smurtui. Priešingai, nukreipiant individą į išorinio pasaulio tyrinėjimą ir keitimą, provokuojamas smurtas, nes ekspansijos pobūdis a priori yra priverstinis. Autoriai daro išvadą, kad smurto eskalavimas mene liudija apie kultūrinių metodų, leidžiančių patenkinti egzistencinius asmens poreikius, trūkumą.

Reikšminiai žodžiai: agresija, šiuolaikinis menas, žiaurumas, egzistenciniai poreikiai, platus kūrybiškumas, filmas, technogeninė civilizacija, smurtas.

Creativity among business and tourism management university students: determining sociodemographic factors

Mercedes Mareque — 2019-09-30

There is a clear link between creativity levels, entrepreneurship and employability that implies the need for higher education students to acquire creative skills and abilities. For this reason, this study aims to analyse creativity levels among university students and verify whether certain sociodemographic factors have an impact on creativity. Two approaches were applied to measure creativity; on one hand, divergent thinking measured through three tasks, originality, fluency and flexibility, and creative potential (ideation – Runco Ideational Behavior Scale) on the other. A survey was administered to 303 Business and Tourism Management degree students during the academic year 2016–2017. The results reveal that our students’ creative potential (Runco Ideational Behavior Scale) is relatively high, while the divergent thinking measurements (originality, fluency and flexibility) obtained lower scores. There are gender-based differences in the three divergent thinking constructs, with men gaining higher scores; likewise, differences also appeared in the constructs of fluency and originality depending on the degree being studied, with Business degree students displaying a higher average score. In addition, students living with their families scored higher on flexibility than those that did not. Moreover, students’ creative potential (Runco Ideational Behavior Scale) is greater among those who both study and work. These results emphasize the need to encourage the development of creativity among Spanish university students.

Santrauka

Vyrauja aiški sąsaja tarp kūrybiškumo lygių, antreprenerystės ir įsidarbinimo galimybių, o tai reiškia, kad studentams, siekiantiems aukštojo išsilavinimo, reikia įgyti kūrybinių įgūdžių ir gebėjimų. Dėl šios priežasties šiame tyrime siekiama išanalizuoti kūrybiškumo lygius tarp universiteto studentų ir patikrinti, ar tam tikri sociodemografiniai veiksniai turi įtakos kūrybiškumui. Vertinant kūrybiškumą buvo taikomi du būdai: viena vertus, divergentinis mąstymas buvo matuojamas pasitelkiant tris užduotis, o originalumas, sklandumas ir lankstumas bei kūrybinis potencialas (idėjizavimas – Runco idėjizuojančio elgesio skalė) – pasinaudojant kitais metodais. 2016–2017 mokslo metais buvo apklausti 303 verslo ir turizmo vadybos specializacijos studentai. Rezultatai parodė, kad mūsų studentų kūrybinis potencialas (Runco idėjizuojančio elgesio skalė) yra gana aukštas, tuo tarpu divergentinio mąstymo galimybės (originalumas, sklandumas ir lankstumas) buvo kur kas prastesnės. Tris divergentinio mąstymo konstruktų skirtumus lemia lytimi grindžiami skirtumai – vyriškos lyties asmenys gavo aukštesnius įvertinimus; panaši situacija susiklostė sklandumo ir originalumo konstruktų atvejais – išryškėjo priklausomybė nuo studijuojamos specializacijos: verslo specializacijos studentai pademonstravo aukštesnius vidutinius rezultatus. Be to, tie studentai, kurie gyvena savo šeimose, gavo aukštesnius įvertinimus lankstumo atžvilgiu nei tie, kurie gyvena atskirai nuo jų. Taipogi studentų kūrybinis potencialas (Runco idėjizuojančio elgesio skalė) yra kur kas didesnis tarp tų, kurie ir studijuoja, ir dirba. Šiais rezultatais pabrėžiama būtinybė skatinti Ispanijos studentų kūrybiškumą.

Reikšminiai žodžiai: kūrybiškumas, kūrybinis potencialas, divergentinis mąstymas, sociodemografiniai veiksniai, verslo administravimo ir vadybos studentai, turizmo vadybos studentai.

The content and role of intrinsic motivation in creative work: the importance of seeking “enjoyment”

Chairin An — 2019-09-30

The present paper assesses the “content” and “role” of intrinsic motivation during the creative production process. Based on semi-structured interviews with 16 light-entertainment television producers-directors in South Korea, it was observed that intrinsic motivation towards creative work included a desire to maintain enjoyment from such activities. Enjoyment was classified into two types: enjoyment based on job expectations and enjoyment based on the actualization of individual creative ambitions. Additionally, intrinsic motivation tended to provide a strong buffer against unfavourable working conditions that resulted from market principles (viewership ratings), economic stability, and work-life balance. Overall, the present results suggest that creative workers’ tendencies to endure various undesirable working conditions are based on a strong intrinsic motivation to maintain enjoyment from their career.

Santrauka

Šiame straipsnyje įvertinamas vidinės motyvacijos „turinys“ ir „vaidmuo“ gaminant kūrybinę produkciją. Remiantis pusiau struktūruotais interviu su 16 lengvo turinio pramogines laidas transliuojančios Pietų Korėjos televizijos prodiuseriais ir režisieriais, buvo nustatyta, kad vidinė kūrybinio darbo motyvacija – tai troškimas nuolat išlaikyti tokios veiklos teikiamą pasitenkinimą. Pasitenkinimas buvo suklasifikuotas į du tipus: pasitenkinimas, grindžiamas darbo lūkesčiais, ir pasitenkinimas, paremtas individualių kūrybos ambicijų realizavimu. Be to, dėl vidinės motyvacijos esama tendencijos gerokai pozityviau vertinti nepalankias darbo sąlygas, susiklosčiusias vyraujant rinkos principams (žiūrovų reitingai), ekonominiam stabilumui bei profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrai. Apskritai šie rezultatai rodo, kad kūrybinių darbuotojų tendencijas ištverti įvairias netinkamas darbo sąlygas grindžia stipri vidinė motyvacija nuolat išlaikyti pasitenkinimą, kurį jiems teikia karjera.

Reikšminiai žodžiai: kūrybinis darbas, kūrybinė produkcija, pasitenkinimas, vidinė motyvacija, procesas, prodiuseris ir režisierius.

Bojack Horseman, or the exhaustion of postmodernism and the envisioning of a creative way out

Raúl Sánchez Saura — 2019-11-13

Postmodernism, as a hegemon, has determined the cultural coordinates of audiovisual products in the last decades. Since 2008, some shows have creatively questioned its main principles, such as superficiality, cynicism-bordering irony and the lack of alternative to all this (Francis Fukuyama’s end of history). BoJack Horseman (executive producers Raphael Bob-Waksberg, Noel Bright, Steven A. Cohen, Blair Fetter, Jane Wiseman, Will Arnett, Aaron Paul and Andy Weill, 2014–2019), the Netflix series, follows the struggles in the life of the eponymous character, star of the 1990s sitcom Horsin’ Around, and his exhaustion from the vacuity of life in Hollywood, United States. Surrounded by his peculiar entourage, viewers witness all sorts of unimportant nonsense and risible statements to ultimately engage in the story and meet old characters under a new light. After many seasons, our understanding of them changes and we are forced to revaluate our consideration of them, engaging sympathetically and leaving behind an individualist detachment some authors, like David Foster Wallace, criticised in the past. This only comes to happen because of the creative use of animation, the script and characters.

Santrauka

Postmodernizmas pastaraisiais dešimtmečiais hegemoniškai nulėmė audiovizua-linių produktų kultūrines kategorijas. Nuo 2008 metų kai kurių pasirodymų metu buvo kūrybiškai nuginčyti jo pagrindiniai principai, tokie kaip paviršutiniškumas, su ironija besiribojantis cinizmas ir viso to atžvilgiu vyraujanti alternatyvų stoka (Franciso Fukuyamos istorijos pabaiga). Netflixo seriale BoJackas raitelis (vykdomie-ji prodiuseriai Raphaelis Bobas-Waksbergas, Noelas Brightas, Stevenas A. Cohenas, Blairas Fetteris, Jane Wiseman, Willas Arnettas, Aaronas Paulas ir Andy Weillas, 2014–2019) vaizduojamos vadinamojo personažo XX amžiaus 10-ojo dešimtmečio situacijų komedijos Kvailiojimas žvaigždės gyvenimo kovos ir jo išsekimas nuo gyve-nimo Holivude (Jungtinės Amerikos Valstijos) tuštybės. Supami ypatingos aplinkos, žiūrovai tampa visokių nereikšmingų niekų ir juokingų pareiškimų liudininkais, kad galiausiai įsitrauktų į pasakojimą ir senuosius personažus sutiktų naujoje švie-soje. Praėjus daugeliui sezonų, keičiasi mūsų supratimas apie juos; esame priversti iš naujo įvertinti savąjį jiems skiriamą dėmesį, užjaučiamai jais domėtis ir atsisakyda-mi individualistinio atsiskyrimo, kurį kai kurie autoriai, tokie kaip Davidas Fosteris Wallace’as, kritikavo praeityje. Tai įvyksta tik dėl kūrybiškai pasitelktos animacijos, scenarijaus ir personažų.

Reikšminiai žodžiai: BoJackas raitelis, kūrybiškumas, cinizmas, fukujanizmas, he-gemonija, ironija, postmodernizmas.

Sustainable social development, economic growth and technological breakthroughs: creativity and creative change

Borisas Melnikas — 2019-11-20

This theoretical article is intended for complex analysis of complicated phenomena and processes of the promotion of creativity and creative changes in the main areas of the contemporary social and economic life, as well as for the current and most important issues of sustainability, social development, economic growth and technological breakthroughs.

Purpose – to prepare, disseminate and implement the new concept of the sustainable social development, economic growth, innovations and technological breakthroughs, the essence of which is an integrated holistic approach to harmonization of various development processes and the use of specific managerial tools and instruments based on the ideas of creativity and creative changes.Research methodology – systematic analysis and synthesis of various scientific ideas and approaches, formulation and analysis of new insights.

Findings – a new concept of the promotion of creativity and creative changes is prepared. This concept provides an integrated approach to the solution of the problems of social development, economic growth, innovation activities, technological progress and breakthroughs, as well as of the application of the specific managerial tools and instruments based on the ideas of creativity and creative changes. Implementation of this concept in the practice of the social and economic activities, research and academic studies creates various preconditions for anticipation and realization of new opportunities for social and economic development and technological breakthroughs under contemporary conditions of globalization, European integration and the creation of knowledge-based society.

Research limitations – the proposed concept is limited to the cases of the research on general tendencies and the development processes of the society, as well as to the cases of the macroeconomic analysis and preparation of the strategic decisions for social, economic, political and technological development.

Originality/Value – the new insights and perspective ideas provided for the priorities of the various social sciences and humanities, particularly – sociology, economics and management science, and of the application of the specific management tools, are described and analyzed. Orientation to these insights and ideas highlights new significant trends in the scientific research.

Santrauka

Šis teorinio pobūdžio straipsnis skirtas kūrybiškumo ir kūrybiškų pokyčių, taip pat darnios socialinės raidos, ekonomikos augimo bei technologinių proveržių, procesų ir reiškinių, būdingų svarbiausioms šiuolaikinio socialinio ir ekonominio gyvenimo sritims, kompleksinei analizei ir skatinimui.

Straipsnio tikslas – parengti, paskleisti ir įgyvendinti naują darnios socialinės raidos, ekonomikos augimo, inovacijų ir technologinių proveržių koncepciją, kurios esmė – integruotas holistinis požiūris į įvairių raidos procesų suderinimą bei adekvačių valdymo priemonių, grindžiamų kūrybiškumo ir kūrybiškų pokyčių idėjomis, naudojimą.

Straipsnio tyrimo metodika – sisteminė įvairių mokslinių idėjų ir požiūrių analizė bei sintezė, naujų įžvalgų formulavimas ir pritaikymas.

Straipsnio išvados – parengta nauja kūrybiškumo ir kūrybiškų pokyčių analizės bei skatinimo koncepcija. Ji atspindi integruotą požiūrį į socialinės raidos, ekonomikos augimo, inovacinės veiklos, technologijų pažangos ir proveržių problemų sprendimą, taip pat į specifinių vadybos priemonių, grindžiamų kūrybiškumo ir kūrybiškų pokyčių idėjomis, naudojimą. Įgyvendinant šią koncepciją socialinės ir ekonominės raidos, mokslinių tyrimų ir akademinių studijų praktikoje, sudaromos prielaidos numatyti ir realizuoti naujas galimybes plėtoti socialinę ir ekonominę pažangą, aktyvinti ekonomikos augimą ir technologinius proveržius šiuolaikinėmis globalizacijos, Europos integracijos ir žinių visuomenės kūrimo sąlygomis.

Straipsnio tyrimų apribojimai – siūlomos koncepcijos pritaikymas apsiriboja bendrųjų visuomenės raidos procesų ir tendencijų tyrimų, taip pat makroekonominės analizės ir strateginių sprendimų, skirtų socialinei, ekonominei, politinei ir technologinei plėtrai, rengimo atvejais.

Straipsnio originalumas / vertė – aprašomos ir išanalizuotos naujos įžvalgos bei perspektyvios idėjos, naudotinos plėtojant įvairias socialinių ir humanitarinių mokslų kryptis, ypač sociologiją, ekonomiką ir vadybą, taip pat reikšmingus valdymo priemonių taikymo tyrimus. Orientacija į šias įžvalgas ir idėjas leidžia išryškinti naujus mokslinių tyrimų prioritetus ir perspektyvias tendencijas.

Reikšminiai žodžiai: kūrybiškumas, ekonomikos augimas, inovacijos, vadyba, moksliniai tyrimai, socialinė raida, tvarumas, technologijų pažanga ir proveržiai.

SCAMPER: improving creative imagination of young children

Aysun Gündoğan — 2019-12-31

Young children are accepted to have creativity abilities. Creativity is a feature that needs to be improved. Many techniques are used to improve creativity. SCAMPER (substitute, combine, adjust, modify/magnify/minify, put to other uses, eliminate, reverse/rearrange) is one of the techniques used to improve creativity. The aim of this study is to investigate the effect of SCAMPER in improving creative imagination of 5-year-old children attending kindergarten. For this purpose, 49 children from the age group of 5 year attending a kindergarten in the Southwestern part of Turkey participated in the study. There were an experimental group and a control group in the study. SCAMPER technique was applied to the children in the experimental group. The control group continued to the normal education program. The data were collected by using Test of Creative Imagination (Child Form), which was developed by Aysun Gündoğan in 2019. At the end of the study, it was found that creative imagination levels of the children in the experimental group receiving education with SCAMPER technique increased. Differences among children receiving SCAMPER education were found in the fluency sub-dimension of creativity. The SCAMPER technique was effective in improving the creative imagination. Therefore, techniques and activities that enable the development of creative imagination should be applied to individuals from an early age.

Santrauka

Pripažįstama, kad maži vaikai turi kūrybiškumo gebėjimų. Kūrybiškumas – tai bruožas, kurį reikia ugdyti. SCAMPER (pakeisti, sujungti, pritaikyti, modifikuoti / padidinti / sumažinti, pasiūlyti kitus naudojimo būdus, pašalinti, pakeisti / pertvarkyti) – tai vienas iš metodų, taikomų kūrybiškumui ugdyti. Šio tyrimo tikslas – ištirti SCAMPER poveikį, ugdant 5 metų vaikų, lankančių vaikų darželį, kūrybinę vaizduotę. Šiuo tikslu tyrime dalyvavo 49 vaikai, priklausantys 5 metų amžiaus grupei ir lankančių vaikų darželį pietvakarinėje Turkijos dalyje. Tai buvo tyrimo eksperimentinė grupė ir kontrolinė grupė. SCAMPER metodas buvo pritaikytas eksperimentinės grupės vaikams. Kontrolinėje grupėje buvo toliau vykdoma įprasta ugdymo programa. Duomenys buvo rinkti naudojant kūrybinės vaizduotės testą (vaikams skirtą versiją), kurį 2019 m. sukūrė Aysun Gündoğan. Tyrimo pabaigoje buvo nustatyta, kad eksperimentinės grupės vaikų, ugdomų SCAMPER metodu, kūrybinės vaizduotės lygis tapo aukštesnis. Skirtumai tarp vaikų, ugdomų SCAMPER metodu, buvo pastebėti kūrybiškumo sklandumo poaspekčiu. SCAMPER metodas buvo veiksmingas ugdant kūrybinę vaizduotę, todėl metodai ir veiklos rūšys, sudarančios galimybę ugdyti kūrybinę vaizduotę, turėtų būti taikomi asmenims nuo ankstyvo amžiaus.

Reikšminiai žodžiai: kūrybinė vaizduotė, kūrybiškumas, vaizduotė, vaikų darželis, SCAMPER, maži vaikai.

The tension between created time and real time in Andrei Tarkovsky’s film Andrei Rubliov

Jūratė Baranova — 2019-12-31

This article starts with the presumption that Russian film director Andrei Tarkovsky (1932–1986) created a new conception of cinematic time. This impact on the theory of modern cinema was examined by philosopher Gilles Deleuze (1925–1995) in his book Cinema 2: The Time-Image (in French: Cinéma 2, L’Image-Temps, 1985). The article asks the question: what were the conceptual and social circumstances for everyday time to be implemented in a specific movie? As an example, it takes the film Andrei Rubliov (director Andrei Tarkovsky, 1969), which underwent protracted critique and compulsory shortening. The article asks the question: what is the meaning and significance of the cuts made when passing from the first version of The Passion according to Andrei (in Russian: Strasti po Andreyu, director Tarkovsky, 1966) to the final Andrei Rubliov? What is the meaning of the cuts made to the scenes of violence and nudity? The research conclusions are: the impatience of the critics who demanded that the long scenes in The Passion according to Andrei be shortened speaks not about defects in the film, nor about the inability of Tarkovsky to calculate time, but rather about the inability of observers to grasp Tarkovky’s new conception of cinematic time. According to Deleuze, in his attempt to transfer into cinema the slow speed of everyday life, Tarkovsky created a feature of modern cinema, and made a turn from movement towards time; time in this particular movie is already made visible.

Santrauka

Šis straipsnis prasideda prielaida, kad rusų režisierius Andrejus Tarkovskis (1932–1986) sukūrė naują kinematografinio laiko koncepciją. Šį jo įnašą į moderniojo kino teoriją pastebėjo ir apmąstė prancūzų filosofas Gilles Deleuze’as (1925–1995) savo knygoje Kinas 2: Vaizdinys-laikas (orig. Cinéma 2: L’Image-Temps, 1985). Straipsnyje keliamas klausimas apie konceptualias ir socialines kasdienybės laiko bei sukurtojo kinematografinio laiko santykio trajektorijas. Kaip tokio santykio unikalus pavyzdys pasirenkamas ir aptariamas Tarkovskio filmas Andrejus Rubliovas. Pirmoji filmo versija “Pasijos pagal Andrejų” (orig. Strasti po Andreju, 1966) buvo sustabdyta, režisierius buvo priverstas jį sutrumpinti ir 1969 metais pateikti naująją versiją kitu pavadinimu – Andrejus Rubliovas. Straispnyje lyginamos abi filmo versijos keliant klausimą: kokia yra šių trumpinimų reikšmė ir prasmė? Ką simbolizuoja kai kurių prievartos ir nuogybės scenų atsisakymas? Tyrimo išvada tokia: reikalaujančių trumpinti kritikų nepakantumas ilgoms Pasijų pagal Andrejų filmo scenoms liudija ne filmo trūkumus ir ne Tarkovskio negebėjimą skaičiuoti laiką, o tik pačių kritikų stebėtojų nesuvokimą, kad Tarkovskis išrado ir sukūrė naują kinematografinio laiko koncepciją, kurioje sukurtasis laikas suvokiamas kaip realus kasdienybės laikas. Pasak Deleuze’o, siekdamas transformuoti kinematografinį laiką į daug lėtesnį kasdienybės laiką, Tarkovskis sukūrė vieną svarbiausių modernaus kino bruožų – jis laiką kine padarė matomą.

Reikšminiai žodžiai: Andrejus Rubliovas, Andrejus Tarkovskis, kinematografinis laikas, sukurtasis laikas, kasdienybės laikas, Gilles Deleuze’as, Pasijos pagal Andrejų.

Examining the development of creativity in adolescents in 9th and 12th grades: a four-year longitudinal study

Güneş Salı — 2019-12-31

This study was designed to follow up whether or not the creativity of adolescents showed significant changes in the 9th and 12h grades and is a longitudinal study. Correlational screening model, which is one of the descriptive methods, was used in this study. The sample group consisted of a total of 145 (76 girls, 69 boys) adolescents who were attending Yozgat High School in the city center of Yozgat, Turkey in the 2014–2015 school year and were selected from the 9th grade by using random sampling method. When the sample group came to the 12th grade, the number of the adolescents decreased to 136 (72 girls, 64 boys). The analyses were made based on the data collected from 136 adolescents who were available in the 12th grade. General Information Form and Torrance Test of Creative Thinking (Figural Form A) were used as the data collection tool. In the data analysis, frequency from descriptive statistics, Paired-Samples T-Test for repeated measures and t-test for unrelated measures were applied. As a result of the study, it was found that the scores of the fluency scores and resistance to premature closure scores of the adolescents who participated in the study in the 9th grade significantly differed from their fluency scores and resistance to premature closure scores in the 12th grade, and this differentiation was in favor of the fluency and resistance to premature closure scores of the 9th grade. Their elaboration scores in the 9th grade differed statistically significantly from their elaboration scores in the 12th grade and this differentiation was in favor of their elaboration points in the 12th grade (p <.05). The scores of abstractness of the titles in the 9th grade were in favor of the scores of female adolescents and also the fluency scores of the participants in the 12th grade were in favor of male adolescents and this differed statistically based on gender (p <.05).

Santrauka

Šis ilgalaikis tyrimas buvo atliktas siekiant išsiaiškinti, ar IX ir XII klasėse atsiskleidė paauglių kūrybiškumo pokyčiai. Šiame tyrime buvo panaudotas koreliacinis atrankos modelis, kuris yra vienas iš aprašomųjų metodų. Imties grupę iš viso sudarė 145 (76 mergaitės, 69 berniukai) paaugliai, kurie 2014–2015 mokslo metais lankė Jozgato vidurinę mokyklą, esančią Jozgato centre (Turkija), ir buvo atrinkti iš IX klasių, taikant atsitiktinės atrankos metodą. Atrinktajai grupei pasiekus XII klasę, paauglių skaičius sumažėjo iki 136 (72 mergaitės, 64 berniukai). Buvo analizuota remiantis duomenimis, surinktais iš 136 paauglių, kuriuos buvo galima tirti, jiems mokantis XII klasėje. Bendrąja informacijos forma ir Torrance’o kūrybinio mąstymo testu (pav. A) buvo naudojamasi kaip duomenų rinkimo priemonė. Analizuojant duomenis, buvo taikomas aprašomasis statistinis dažnis, porinis atrankos t kriterijus pakartotiniams matavimams ir kriterijus – nesusijusiems matavimams. Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad tų paauglių, kurie dalyvavo tyrime, besimokydami IX klasėje, sklandumo įverčiai reikšmingai skyrėsi nuo jų sklandumo įverčių ir veiksmų nutraukimo nebaigus užduoties įverčių XII klasėje, o ši diferenciacija buvo palanki sklandumo ir veiksmų nutraukimo nebaigus užduoties įverčiams IX klasėje. Jų tobulėjimo įverčių IX klasėje statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo tobulėjimo įverčių XII klasėje, o ši diferenciacija buvo palanki jų tobulėjimo lygiui XII klasėje (p < ,05). Abstraktumo įverčiai IX klasėje buvo palankūs moteriškosios lyties paaugliams, o XII klasės moksleivių sklandumo įverčiai buvo palankūs vyriškosios lyties paaugliams, ir tai statistiškai skyrėsi pagal lytį (p < ,05).

Reikšminiai žodžiai: paauglys (-ė), kūrybiškumas, kūrybiškumas ir klasės lygis, kūrybiškumas ir lytis, ilgalaikis tyrimas.

Dissenting body and its creative recontextualisation in Lithuanian visual arts

Basia Nikiforova — 2019-12-31

The body is an important starting point concept throughout deconstruction, reconstruction and recontextualization of the body’s concept. This change of focus in research that stems from the results to the process of contextualization means that the researcher should engage with texts or images, as they are reflected in the process of cultural development and exchange, through which decontextualization is exhibited. This article deals with the concept of new materialism and endeavors to explain, how discourses come to matter. It examines the issue of how new materialism tackles visual art in innovative ways – through the intersections of artistic practice, art-as-research, and philosophical analysis. Such definitions as Maurice Merleau-Ponty’s “a bodily being”, Julia Kristeva’s “the abjection of the self”, Arjun Appadurai’s “the aesthetics of decontextualization” and “singularized object”, Igor Kopytoff’s “the cultural biography of things”, and Nicholas Thomas’ “entangled objects”, constitute the methodological frameworks of our research. We will analyze such approaches as Hans Belting’s concept of body as a “living medium”, Giorgio Agamben’s view on body as an object of commodification and Jacques Derrida’s “trust in painting”. An attempt to understand body reconceptualization and deconstruction through the categories of new materialism is the most important aim of this article. Karen Barad’s concept of intra-action (that implies a clear-cut subject-object distinction) is crucial to our research, which underlines that bodies have no inherent boundaries and properties and that the analyzed representations are “material-discursive phenomena”. The artworks under consideration will be confronted with a diagnosis that, according to Barad, all bodies come to matter thanks the intra-activity and its performativity. The case studies of Svajonė Stanikienė and Paulius Stanikas, Evaldas Jansas and Eglė Rakauskaitė works show how the image of the body is developed through the processes of their deconstruction and decontextualization.

Santrauka

Kūnas, kūniškumo koncepcija dažnai yra atskaitos taškas naujojo materializmo filosofinėms kryptims, ieškančioms naujų kūno ir kūniškumo apibrėžčių, taip pat pasitelkiančioms ir naujas kūrybiškumo koncepcijas. Tai reiškia, kad tyrėjas turi naujai pažvelgti ne tik į pačią kūno sampratą, tačiau ir permąstyti kūniškumą apibrėžiančius tekstus bei vaizdus (taip pat vaizdinius, įvaizdžius) neperžengiant kultūrinės interakcijos ribų. Perkurti kūniškumą kartu reiškia perkurti kultūrinius tekstus ir tekstūras apskritai.Straipsnyje daugiausia remiamasi naujojo materializmo koncepcijomis, kurių visuma formuoja kūniškumo sampratą. Tekste susitelkiama į tas naujojo materializmo koncepcijas, kuriomis bandoma naujai pažvelgti į vizualiuosius menus, pasitelkiant ir derinant įvairias jų praktikas, meninius tyrimus, taip pat filosofinę analizę.Straipsnio metodologines gaires galima apibrėžti Maurice’o Merleau-Ponty „kūniškos būties“, Julios Kristevos „svetimumo savastyje“ arba „savasties atmetimo“, Arjuno Appadurai „dekontekstualizavimo estetikos“ ir „unikalaus objekto“, Igorio Kopytoffo „daiktų kultūrinės biografijos“, Nicholaso Thomaso „susaistančių objektų“ daikto, kūno ir kūniškumo koncepcijomis. Straipsnyje iš dalies aptariamos ir Hanso Beltingo kūno kaip „gyvos medijos“, Giorgio Agambeno kūno kaip objekto idėjos, taip pat glaustai aptariama Jacques’o Derrida „tiesos tapyboje“ koncepcija.Galiausiai naujai kūniškumo sampratai svarbi ir Karen Barad suformuluota intra-akcijos (ne tiek objektų, kūnų, kiek bendros energijos sąveikos) samprata, kurią filosofė pasiūlė vietoj interakcijos sąvokos. Pasak filosofės, kūnai nėra statiški, užbaigti objektai su savo ribomis. Kūnas aktualizuojasi per pasaulio kartotines in-tra-akcijas ‒ dėl savojo performatyvumo. Remiantis menininkų Svajonės Stanikienės ir Pauliaus Staniko, Evaldo Janso ir Eglės Rakauskaitės kūrybos pavyzdžiais, bandoma parodyti, kaip kuriamos naujos kūniškumo apibrėžtys, įvaizdžiai, įvairiais būdais išardant ir perkuriant kūno sampratą.

Reikšminiai žodžiai: atmetimas, kūno perkūrimas, prekės, kūrybiškumas, emocinis teroras, materija, naujasis materializmas, posthumanizmas, seksualumas, smurtas.

The perception of creative verbal communication in idiomaticity

Jolita Šliogerienė — 2019-12-31

For a successful verbal communication, the ability of decoding the direct and figurative meaning is essential. Idioms as a part of any language have always been an issue for the discussion among scholars. It is said that artists add life to their artworks with colours while writers “add colour” to their writings with idioms and other figurative speech that fosters creative thinking. Therefore, the article deals with the perception of figurative meaning expressed in verbal communication through the usage of colour idioms. The paper discloses a different understanding and employment of colour idioms, black and white colour in particular, in various cultural settings. The analysis reveals that not all languages possess colour idioms with the same colour element within them. It also discloses cultural aspects of three linguistic communities, one colour could be considered as the most prominent example as in three languages it refers to a completely different phenomenon.

Santrauka

Gebėjimas atpažinti tiesioginės ir perkeltinės prasmės kodus yra būtinas sėkmingai verbalinei komunikacijai. Pastaruoju metu frazeologiniai posakiai, kaip neatskiriama kiekvienos kalbos tyrimų dalis, sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio. Sakoma, kad menininkai pagyvina savo darbus pridėdami spalvų, rašytojai nuspalvina kūrinius vartodami frazeologizmus ir perkeltinės reikšmės žodžius, taip skatindami kūrybiškai mąstyti. Straipsnyje nagrinėjamas perkeltinių reikšmių suvokimas verbalinėje komunikacijoje vartojant frazeologizmus, kuriuose yra spalvas žyminčių žodžių. Tyrimo tikslas – ištirti spalvos elementą jungiančius frazeologizmus trijose kalbose: anglų, lietuvių ir rusų. Tyrimo metu siekta nustatyti frazeologizmų reikšmes trijose kalbose, sugrupuoti frazeologizmus į semantines grupes pagal jų reikšmes, surasti jų panašumus ir skirtumus. Atlikta kokybinė ir kiekybinė analizė parodė, kad dažniausiai naudojamos spalvos trijų kalbų frazeologizmuose yra juoda ir balta. Tyrimo rezultatai leidžia teigti, kad frazeologizmai, kuriuose vartojamas spalvos elementas, atskleidžia taip pat kultūrinius lingvistinių bendruomenių aspektus. Frazeologizmų suskirstymas į semantines grupes parodė, kad grupės, kuriose nustatytas didžiausias frazeologizmų skaičius yra emocijos, asmens bruožai ir kokybė. Tyrimas patvirtino, kad tos pačios spalvos įgyja skirtingas reikšmes skirtingose kalbose.

Reikšminiai žodžiai: frazeologizmai, kuriuose yra spalvas žyminčių žodžių, kūrybinis mąstymas, suvokimas, verbalinė komunikacija.

Trajectories of memory and glance: a reflection on visual culture

Basia Nikiforova — 2019-12-31

New book “Trajectories of Memory and Glance: a Reflection on Visual Culture” is an important contribution to the field of memory studies, which opens up a discussion about memory and visuality as two significant trajectories within the present world that have caused a culture change. This book aims to show how visual plane of memory actually covers a wide field and why memory and visuality are two “signatures” of our epoch, transforming the collective mindset. The structure of Trajectories of Memory and Glance is not linear: it works through the personal and collective categories of memory, nostalgia, art, culture and media, focusing on different groups and societies. The book consists of nine chapters that include such issues as interplay between memory and image, longing and communication, nostalgia and global consumer culture, topography of culture and memory, place and non-place, memory of Holocaust, paradigms of visibility and visuality, and others.