Share:


Creativity and speciality language in the context of the development of key competences

Abstract

The article gives an overview of the classification of key competences, discusses their importance for the development of every aspect of personality capable of competing in the labour market and able to adapt to the changing working conditions and situations. The article presents a survey carried out at Vilnius Gediminas Technical University and Vilnius College of Technologies and Design, the purpose of which was to find out the importance of key competences to Vilnius Gediminas Technical University and Vilnius College of Technologies and Design students, as well as to examine which key competences can be best developed during speciality language lectures. It provides examples of practical tasks and recommendations that help to achieve better results of key competences development when teaching speciality language. Nowadays a lot of attention is devoted to creativity. It is often defined as one the most important key competences. The article discusses the concept of creativity and aspects of its development during speciality language lectures.


Kūrybiškumas ir specialybės kalba bendrųjų kompetencijų ugdymo kontekste


Santrauka


Straipsnyje apžvelgiama bendrųjų kompetencijų klasifikacija, aptariama jų svarba siekiant išugdyti įvairiapusę asmenybę, gebančią konkuruoti darbo rinkoje, prisitaikančią prie nuolat kintančių darbo sąlygų ir situacijų. Pristatomas Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje atliktas tyrimas, kuriuo siekta išsiaiškinti bendrųjų kompetencijų svarbą šių aukštųjų mokyklų studentams, ištirti, kurias bendrąsias kompetencijas labiausiai padeda ugdyti specialybės kalbos paskaitos. Pateikiama praktinių užduočių pavyzdžių, rekomendacijų, padedančių įgyti geresnių bendrųjų kompetenijų ugdymo rezultatų per specialybės kalbos paskaitas.


Šiuo metu daug dėmesio skiriama kūrybiškumui. Jis neretai apibūdinamas kaip viena svarbiausių kompetencijų. Straipsnyje aptariama kūrybiškumo samprata, jo ugdymo per specialybės kalbos paskaitas aspektai.


Reikšminiai žodžiai: kūrybiškumas, bendrosios kompetencijos, studijų kokybė, anketinė apklausa, specialybės kalba, studentai.

Keyword : creativity, key competences, quality of studies, questionnaire survey, speciality language, students

How to Cite
Petrėtienė, A., Daukšienė, J., & Grašienė, J. (2020). Creativity and speciality language in the context of the development of key competences. Mokslas – Lietuvos Ateitis / Science – Future of Lithuania, 12. https://doi.org/10.3846/mla.2020.11844
Published in Issue
Feb 27, 2020
Abstract Views
123
PDF Downloads
74
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Akelaitis, G., Pečkuvienė, L. ir Žilinskienė, V. (2009). Specialybės kalba: administracinės kalbos vadovėlis. Mykolo Romerio universiteto leidykla.

Černevičiūtė, J. ir Strazdas, R. (2014). Kūrybingumo sampratų raida: nuo genijaus į kūrybines sistemas. Santalka: filosofija, komunikacija, 22(2), 113–125.

Dapkus, R. (2006). Inovacijų ekonomika: mokomoji knyga. Vitae Litera.

Daujotytė, V. (2009). Kalba ir jos menas. Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidykla.

EHEA Ministerial Conference. Bucharest 2012. (2012). Making the most of our potential: Consolidating the European higher education area. Bucharest Communiqué. Final Version. http://www.enqa.eu/wp-content/uploads/2013/03/Bucharest-Communique-20121.pdf

EUR-Lex: Access to European Union Law. (2006). Recommendation of the European Parliament and of the Council of 18 December 2006 on key competences on lifelong learning. Official Journal of the European Union. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/ALL/?uri=celex:32006H0962

European Commission. (2017). Bendrieji gebėjimai. http://ec.europa.eu/education/policy/school/competences_lt

Europos Komisija. (2012). Pagrindinių kompetencijų ugdymas Europos mokyklose: politikos formavimo iššūkiai ir galimybės. https://op.europa.eu/en/publication-detail/-/publication/0fe17a38-e72e-44e7-8f68-231a5e9f0e18/language-lt

Fullan, M. (2013). Great to excellent: Launching the next stage of Ontario’s education agenda. Ontario Ministry of Education. http://www.michaelfullan.ca/wp-content/uploads/2013/09/13_Fullan_Great-to-Excellent.pdf

Glosienė, A. (2006). Akademinės bendruomenės informacinės kompetencijos ugdymas: po dvidešimties metų. Knygotyra, 47, 186–203.

Grašienė, J. ir Petrėtienė, A. (2017). Klasikinių ir šiuolaikinių metodų taikymas dėstant specialybės kalbą. Pedagogika,
128(4), 193–205. https://doi.org/10.15823/p.2017.63

Grincevičienė, V. (2010). Mokyklos kaitos erdvės ir linkmės: pedagoginis-sociologinis aspektas. Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla.

Jakubė, A. ir Juozaitis, A. (2012). Bendrųjų kompetencijų ugdymas aukštojoje mokykloje: metodinės rekomendacijos. Vilniaus universiteto leidykla.

Jatkauskienė, B. ir Tolutienė, G. (2012). Aiškinamasis andragogikos terminų žodynas. Klaipėdos universiteto leidykla.

Kačerauskas, T. (2014). Kūrybos visuomenė. Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla Technika. https://doi.org/10.3846/2265-M

Kaffemanas, R. (2001). Mąstymo psichologija. Šiaulių universiteto leidykla.

Kirby, J. ir Žydžiūnaitė, V. (1999). Bendrieji gebėjimai: mokytojo knyga. Phare.

Klimavičius, J. (1980). Vairuotojo vadovėlių terminai. Kalbos kultūra, 39, 67–76.

kokybe.viko.lt. (2017). Bolonijos procesas 2020 metais – Europos aukštojo mokslo erdvė naujajame dešimtmetyje. http://kokybe.viko.lt/uploads/Liuveno%20komunikatas.pdf

Koženiauskienė, R. (2001). Retorika: iškalbos stilistika. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Langlotz, A. (2015). The Routledge handbook of language and creativity. https://www.routledgehandbooks.com/doi/10.4324/9781315694566.ch2

Laužackas, R. (2005). Profesinio rengimo metodologija. Vytauto Didžiojo universiteto leidykla.

Lietuvos Respublikos Seimas. (2012). Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ patvirtinimo 2012 m. gegužės 15 d. Nr. XI-2015. Valstybės žinios, 2012-05-30, Nr. 61-3050.
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.425517

Martišauskienė, E. (2010). Mokytojų požiūris į gebėjimus kaip profesijos kompetencijos dėmenį. Acta Paedagogica Vilnensia, 24, 101–113. https://doi.org/10.15388/ActPaed.2010.24.3031

Paul, R., & Elder, L. (2007). The Thinker’s guide to the art of Socratic questioning. Based on critical thinking concepts & tools. Foundation for Critical Thinking Press.

Penkauskienė, D. (2016). Kritinio ir kūrybinio mąstymo sąsaja. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika, 13, 90–104. https://doi.org/10.15388/STEPP.2016.13.10045

Petrėtienė, A. (2012, gruodžio 4 d.). Studentai lankėsi Nacionalinio skaitmeninimo ir virtualios elektroninio paveldo sistemos centre. Inžinerija, 10(1420), 4. http://www.vgtu.lt/media/files/_1/inz-10-2012.pdf

Petrėtienė, A. (2016). Transportininkų kalbos kultūra: teorija ir praktika. Vilniaus Gedimino technikos universiteto leidykla Technika. https://doi.org/10.3846/1553-S

Petrėtienė, A. ir Makaravičius, L. (2012). Leidinio „Autovežimis“ (1940 m.) terminijos analizė. Santalka: filologija, edukologija, 20(2), 180–193. https://doi.org/10.3846/cpc.2012.18

Subotkevičienė, R. (2004). Bendrieji gebėjimai – mokytojų kompetencijos ugdymo pagrindas. Tiltai, 3, 131–134.

Šlapelis, J. (Sud.). (1907). Svetimų ir nesuprantamų žodžių žodynėlis. Šviesa.

The Eurasian Humanities Institute. (2017). Yerevan Communiqué. http://egi.kz/en/accreditation/yerevan-communique/

Ubartaitė-Vingienė, D. (2007). Kritinio mąstymo ugdymas formaliajame suaugusiųjų švietime: teorija ir jos praktinis taikymas paskaitose. Versus