Share:


Socio-economic development in developed and developing countries under globalization: essential differences

Abstract

Globalization is a process, which means the interrelationship of national economies across the whole world in affairs such as labor, trade, investment and the movement of services, goods and people with their knowledge and traditions. The phenomenon of globalization progresses all the time and involves total fields of the country. It can be claimed that every matter has its own advantages and disadvantages, globalization is not an exception. Because of these reasons, the study compares economic globalization, which manifests itself differently depending on the effects of globalization. Therefore, research objective – impact of globalization on strong and weak states of economic processes. Research objective – to analyze the contact of globalization on economic growth. Continuing, empirical research has chosen to investigate the interaction of some economic factors with real GDP, which is one of the main economic indicators characterizing the country’s economic development. The main idea in the future – to include as many economic factors as possible in the study in order to achieve more accurate results.


Article in Lithuanian.


Socialinė ekonominė raida išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse globalizacijos sąlygomis: esminiai skirtumai


Santrauka


Kadangi globalizacija tapo reiškiniu kiekvienoje laisvojoje rinkoje, labai svarbu tirti ir analizuoti jo padarinius pasaulio valstybėms, kurie, tiesa, yra dvejopi. Dėl šių priežasčių, pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti globalizacijos poveikį ekonominiams procesams, pasireiškiantiems ekonomiškai stipriose ir ekonomiškai silpnose pasaulio šalyse. Siekiant realizuoti šį tikslą, metodologijos dalyje pateikti ekonominiai veiksniai (populiacija, kainų lygis, realusis vartojimas, prekių eksporto dalis), kurių empirinio tyrimo metu poveikis tiriamas realiajam BVP, turint omenyje, jog tai vienas pagrindinių ekonomikos rodiklių, apibūdinančių šalies ekonominę raidą. Empirinio tyrimo metu, naudojantis regresine analize, buvo nagrinėjamos 182 pasaulio valstybės, o tiriamas laikotarpis – nuo 13 iki 68 metų. Pagrindinė gautų rezultatų išvada, jog visi ekonominiai rodikliai yra reikšmingi ir darantys įtaką realiajam BVP, tačiau mažiausiai svarbus veiksnys iš paminėtų – realusis vartojimas. Akivaizdu, XXI a. sunku nepastebėti globalizacijos poveikio tiek kasdieninėje veikloje, tiek pasauliniu mastu, todėl ypač pastaruoju laikotarpiu yra dažnai kalbama apie viso pasaulio šalių susivienijimą dėl neigiamų globalizacijos padarinių reguliavimo. Išanalizavus, kurie ekonominiai veiksniai yra svarbūs ir veikiantys šalies ekonominę raidą labiausiai, didėja galimybė kontroliuoti augančius skirtumus tarp labiausiai ir mažiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių.


Reikšminiai žodžiai: ekonomika, raida, globalizacija, išsivysčiusios valstybės, besivystančios valstybės, skirtumai, socialinė ekonominė raida.

Keyword : economy, development, globalization, developed country, developing country, differences, socio­economic development

How to Cite
Butkus, M. ., & Jonušaitė, S. (2020). Socio-economic development in developed and developing countries under globalization: essential differences. Mokslas – Lietuvos Ateitis / Science – Future of Lithuania, 12. https://doi.org/10.3846/mla.2020.12502
Published in Issue
Jun 29, 2020
Abstract Views
55
PDF Downloads
24
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Badeeb, R. A., Lean, H. H., & Clark, J. (2017). The evolution of the natural resource curse thesis: A critical literature survey. Resources Policy, 51, 123–134. https://doi.org/10.1016/j.resourpol.2016.10.015

Bensassi, S., Márquez­Ramos, L., Martínez­Zarzoso, I., & Suárez­Burguet, C. (2015). Relationship between logistics infrastructure and trade: Evidence from Spanish regional exports. Transportation Research Part A: Policy and Practice, 72, 47−61. https://doi.org/10.1016/j.tra.2014.11.007

Bettin, G., & Zazzaro, A. (2016). The impact of natural disasters on remittances to low- and middle-income countries. Ancona. https://doi.org/10.2139/ssrn.2798145

Czernich, N., Falck, O., Kretschmer, T., & Woessmann, L. (2009). Broadband infrastructure and economic growth. Center for Economic Studies and Ifo Institute.

Čekanavičius, V. ir Murauskas, G. (2014). Taikomoji regresinė analizė socialiniuose tinkluose. Vilniaus universiteto leidykla. http://www.statistika.mif.vu.lt/wp-content/uploads/2014/04/regresine-analize.pdf

Čiegis, R., Dilius, A., Girdzijauskas, S., Griesienė, I., Sarvutytė­Gailiūnienė, M., Kiaušienė, I., Štreimikienė, D., Šikšnelytė, I., Pažėraitė, A., Simanavičienė, Ž., Žemaitis, G., Baležentis, T., Kniūkšta, B., Jurgelėnas, S., Vitunskienė, V., Vinciūnienė, V., Atkočiūnienė, V., Mikalauskienė, A., Mikalauskas, I., Jasinskas, E., Butvilaitė, A. ir Miceikienė, A. (2015). Darnaus vystymosi problemos ir jų sprendimai Lietuvoje. Vilniaus universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas.

Europos Sąjungos Tarybos direktyva. (2017). 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais (OJ L 144, 7.6.2017, p. 1−11). http://data.europa.eu/eli/dir/2017/952/oj

Frėjutė-­Rakauskienė, M., Marcinkevičius, A., Šliavaitė, K. ir Šutinienė, I. (2013). Etniškumo ir identiteto tyrimų kryptys socialiniuose moksluose ir jų taikymas tiriant Pietryčių Lietuvos etninius procesus. Etniškumo studijos, 2, 13–47. http://www.ces.lt/wp­content/uploads/2014/10/2013_2_Frejute-­Rakauskiene_ir­kt..pdf

Human Development Reports. (2018). http://hdr.undp.org/en/composite/trends

Ivlev, V. Y., Barkova, E. V., Ivleva, M. I., & Buzskaya, O. M. (2016). Environmental approach to the study of the modern stage of information society development: research prospects. International Journal of Environmental & Science Education, 11(16), 1–12. https://files.eric.ed.gov/fulltext/EJ1118765.pdf

IVPK. (2016). Informacinės visuomenės plėtros komitetas. https://ivpk.lrv.lt/uploads/ivpk/documents/files/Veikla/Veiklos_sritys/IVP_programos_statistiniai_rodikliai/Ataskaita%20IVP%20programa_%202017_GGG.pdf

Jaumotte, F., Lall, S., & Papageorgiou, C. (2013). Rising income inequality: technology, or trade and financial globalization? IMF Economic Review, 61(2), 271–309. https://doi.org/10.1057/imfer.2013.7

KOF Šveicarijos ekonomikos institutas. (2019). https://kof.ethz.ch/en/forecasts-and-indicators/indicators/kof-globalisation-index.html

Levišauskaitė, K. ir Safonovas, G. (2018). Mažų ir didelių kapitalo rinkų sąveikos analizė globalioje aplinkoje. Applied Economics: Systematic Research, 12(1), 75–94. https://doi.org/10.7220/AESR.2335.8742.2018.12.1.5

Lietuvos HSM duomenų archyvas. (2019). Taikomoji regresinė analizė socialiniuose tyrimuose. Kaunas, Lietuva.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija. (2015). Galimas Lietuvos indėlis į ES – Afrikos strateginę partnerystę (p. 1–76). Civitta.

Lucas, R. E. (2015). Internal migration in developing economies: an overview. KNOMAD.

Mačerinskaitė, R., Kėdaitis, V. ir Baležentis, T. (2016). Minimaliojo darbo užmokesčio ir makroekonominių rodiklių sąsajos Europos Sąjungoje. Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development, 38(1), 36–47. https://doi.org/10.15544/mts.2016.4

Marra, A. (2016). The pros and cons of fair value accounting in a globalized economy. Journal of Accounting, Auditing & Finance, 31(4), 582–591. https://doi.org/10.1177/0148558X16667316

Melnikas, B. (2015). Ilgalaikė socialinės ekonominės raidos strategija: teoriniai modeliai ir sprendimų prioritetai Lietuvos sąlygomis. Public Policy and Administration, 1–8.

Miceikienė, A. ir Besusparienė, E. (2016). Optimalios ūkininkų mokesčių sistemos formavimas. Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development, 38(3), 261–272. https://doi.org/10.15544/mts.2016.21

Nielsen, L. (2011). Classifications of countries based on their level of development: How it is done and how it could be done. International Monetary Fund. https://doi.org/10.5089/9781455216789.001

Pham, H. T., Dao, T. L., & Reilly, B. (2010). Technical efficiency in the Vietnamese manufacturing sector. Journal of International Development, 22(4), 503–520.

RStudio. (n.d.). https://rstudio.com/

Sunkad, G. (2019). The role of globalization in the world. Journal of Political Sciences & Public Affairs, 7(1), 1–3.

Šupa, M. (2018). Kas yra naujosios technologijos? Apibrėžimo ir technologinio turinio problematika ekspertiniuose dokumentuose ir korporatyvinėje komunikacijoje. Vilnius University Press. https://doi.org/10.15388/Im.2018.83.7

Tomaševičienė, O. ir Staroselskaja, J. (2018). Lietuvos darbo rinkos pokyčiai 2008–2016 metais. Societal Studies, 10(2), 322–340.

Urbšienė, L. (2012). Globalizacija ir jos įtaka Lietuvos finansų rinkai (daktaro disertacija). Vilniaus universitetas, Vilnius.

Viglia, G., Mauri, A., & Carricano, M. (2016). The exploration of hotel reference prices under dynamic pricing scenarios and different forms of competition. International Journal of Hospitality Management, 52, 46–55. https://doi.org/10.1016/j.ijhm.2015.09.010

Vlados, C., Deniozos, N., & Chatzinikolaou, D. (2018). The possible paths of a new globalization. International Journal of Development and Sustainability, 7(9), 2310–2333. https://doi.org/10.5539/ibr.v11n8p9

Wong, R. (2016). Is the age of Milton Friedman’s dream of global integration and free markets coming to an end? South China.