Share:


Some features of architectural-urbanistic evolution in palanga resort / Kai kurie Palangos kurorto architektūrinės-urbanistinės raidos bruožai

Abstract

In the article there are analysed historic-sociocultural conditions of Palanga town development and planning peculiarities of Palanga town as a resort. These important aspects have been distinguished: target spacial structural changes in Palanga town and social factors making influence. On 29 May 1933 Palanga was provided with resort and town rights. However, planning peculiarities of Palanga town as a resort are begun to form when the counts Tiškevičiai were governing from the middle of the XIX century, when the town became a summer resort. While creating a resort different special structures were formed with professionally arranged resort part and architecture. Resort planning ideas are being analysed, such as town park, recreational, functional town model – Vanagupė’s resort as well as the resort’s expansion after restoring independence. In current Palanga resort’s development there was noticed a conflict of economical and natural interests, which makes threat to survival of the resort’s recreational attraction. Preparing an article it was referred to planning documents, iconographic material and to the authors, who analysed and arranged Palanga town planning process: V. Stauskas, M. Ptašek, L. Dringelis, P. Grecevičius, J. Bučas, and other authors’ works.


Santrauka


Straipsnyje analizuojamos istorinės-sociokultūrinės Palangos miesto raidos sąlygos ir Palangos miesto, kaip kurorto, planavimo savitumai. Išskiriami šie svarbūs aspektai: Palangos miesto planinės erdvinės struktūros pokyčiai ir poveikį darantys socialiniai veiksniai. 1933 m. gegužės 29 d. Palangai suteiktos kurorto ir miesto teisės, tačiau Palangos miesto, kaip kurorto, planavimo savitumai pradedami formuoti valdant grafams Tiškevičiams, nuo XIX amžiaus vidurio, kai miestelis tapo vasarviete. Kuriant kurortą susiformavo skirtingos planinės erdvinės struktūros su profesionaliai suplanuota kurortine dalimi ir architektūra. Analizuojamos kurorto planavimo idėjos, pavyzdžiui, miesto–parko, rekreacinis funkcionalistinio miesto modelis – Vanagupės kurortas bei kurorto plėtra atkūrus Nepriklausomybę. Dabartinės Palangos kurorto plėtros procese pastebimas ekonominių ir gamtinių interesų konfliktas, kuris kelia grėsmę kurorto rekreaciniam patrauklumui. Rengiant straipsnį, remtąsi teritorijų planavimo dokumentais, ikonografine medžiaga ir autorių, tyrusių bei organizavusių Palangos miesto planavimo procesą, darbais (žr. Stauskas 2012; Ptašek 1995, 2012; Dringelis 1988, 1989, 1995; Grecevičius 1986, 1988, 2006, 2014; Bučas 1990, 1995 ir kiti).


Reikšminiai žodžiai: Didžioji Palanga, Senoji Palanga, giluminė – lizdinė sistema,  istorinė sociokultūrinė raida, privatizacija, rekreacinė infrastruktūra.

Keyword : Great Palanga, Old Palanga, deep-nested system, socio-cultural-historical evolution, privatization, recreational infrastructure

Published in Issue
Apr 28, 2016
Abstract Views
84
PDF Downloads
138