Share:


Investigation of alternative ventilation systems and indoor climate in living house

    Rokas Petrašiūnas Affiliation Bio
    ; Artur Rogoža Affiliation Bio
    ; Violeta Misevičiūtė   Affiliation Bio

Abstract

The purpose of the study was to determine which ventilation system centralized or decentralized in viewpoint of economic, energy and comfort is more advantageous in an individual residential house. The relevance of the work is related to the increasing energy efficiency requirements for newly built buildings and the resulting problems of the sick building syndrome due to insufficient ventilation of the rooms. The installation and operation costs of systems were identified. The Life Cycle Analysis (LCA) method was applied to estimate the amount of pollutants and primary energy consumed throughout the lifetime of ventilation systems. Measurements of indoor climate parameters were made; the results compared with the hygiene norms valid in Lithuania. The results of the analysis showed that the decentralized ventilation system is the most advantageous for economic and environmental impacts, but centralized ventilation system ensuring a better indoor climate.


Article in Lithuanian.


Alternatyvių vėdinimo sistemų ir mikroklimato tyrimai gyvenamajame name


Santrauka


Tyrimo tikslas buvo nustatyti, kokia vėdinimo sistema – centralizuota ar decentralizuota – ekonominiu, energiniu bei komforto požiūriu yra pranašesnė individualiame gyvenamajame name. Darbo aktualumas susijęs su didėjančiais energinio efektyvumo reikalavimais naujai statomiems pastatams ir iš to kylančiomis ligoto pastato sindromo problemomis dėl nepakankamo patalpų vėdinimo. Darbe buvo nustatyti sistemų įrengimo bei eksploatavimo kaštai, pritaikytas gyvavimo ciklo analizės (GCA) metodas, kuriuo įvertinti susidarančių teršalų bei suvartotos pirminės energijos kiekiai per visą vėdinimo sistemų gyvavimo laiką, atlikti patalpų mikroklimato rodiklių matavimai, o gauti rezultatai palyginti su Lietuvoje galiojančiomis higienos normomis. Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad ekonominiu ir poveikio aplinkai požiūriais pranašesnė yra decentralizuota vėdinimo sistema, tačiau geresnį patalpų mikroklimatą užtikrina centralizuota vėdinimo sistema.


Reikšminiai žodžiai: centralizuota vėdinimo sistema, decentralizuota vėdinimo sistema, ekonominis vertinimas, gyvavimo ciklo analizė (GCA), regeneracija, šilumogrąža, mikroklimatas.

Keyword : centralized ventilation system, decentralized ventilation system, economic evaluation, life cycle analysis (LCA), regeneration, heat recovery, indoor climate

How to Cite
Petrašiūnas, R., Rogoža, A., & Misevičiūtė, V. (2018). Investigation of alternative ventilation systems and indoor climate in living house. Mokslas – Lietuvos Ateitis / Science – Future of Lithuania, 10. https://doi.org/10.3846/mla.2018.3253
Published in Issue
Sep 28, 2018
Abstract Views
3334
PDF Downloads
575
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Ankėnas, V. ir Motuzienė, V. (2015). Daugiabučių pastatų mikroklimato parametrų tyrimas. Iš 18-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos „Mokslas – Lietuvos ateitis“ teminės konferencijos. Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilnius. https://doi.org/10.3846/pinzs.2015.001

Baborska-Narozny, M., & Stevenson, F. (2015). Continuous mechanical ventilation in housing – understanding the gap between intended and actual performance and use. Energy Procedia, 83, 167-176. https://doi.org/10.1016/j.egypro.2015.12.207

EPA. (1991). Indoor Air Facts No. 4. Sick Building Syndrome.HN 42:2009. (2009). Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas. Valstybės žinios, 2009 m. gruodžio 31 d., Nr. 159-7219.

HN 69:2003. (2003). Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai. Valstybės žinios, 2004 m. kovo 26 d., Nr. 45-1485.

Kim, M. K., & Baldini, L. (2016). Energy analysis of a decentralized ventilation system compared with centralized ventilation systems in European climates: based on review of analyses. Energy and Buildings, 111, 424-433. https://doi.org/10.1016/j.enbuild.2015.11.044

Kukec, A., & Dovjak, M. (2014). Prevention and control of Sick Building Syndrome (SBS). Part 1: identification of risk factors. International Journal of Sanitary Engineering Research, 8(1), 16-40. Retrieved from https://www.dlib.si/stream/URN:N-BN:SI:DOC-OARWGT8R/1c22104a-219b-40ca-b952-852725f3b53c/PDF

Lietuvos Respublikos energetikos ministerija. (2016). Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatymas Nr. XII-2702. Retrieved from https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/1bd85ba0a27b11e68987e8320e9a5185?jf-wid=wny8rgfbk

Lim, Y., Yun, H., & Song, D. (2015). Indoor environment control and energy saving performance of G hybrid ventilation system for a multi-residential building. Energy Procedia, 78, 2863-2868. https://doi.org/10.1016/j.egypro.2015.11.653

Mackensen, von S., Bullinger, M., & Morfeld, M. (1999). The sick building syndrome as a subjective perception-theoretical approach and assessment methods. Zentralblatt fur Hygiene und Umwelmedizin, 202(2-4), 243-248. Retrieved from https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/10507132

SimaPro. (n.d.). Retrieved from https://simapro.com/STR 2.01.02:2016. Pastatų energinio naudingumo projektavimas ir sertifikavimas. TAR, 2016 m. gruodžio 1 d., Nr. 27 896.

Valančius, K., Paulauskaitė, S. ir Motuzienė, V. (2015). Daugiabučių gyvenamųjų namų vėdinimo tyrimai ir sistemų atnaujinimo galimybių analizė. Mokslas − Lietuvos ateitis, 7(4), 485-492. https://doi.org/10.3846/mla.2015.825