Share:


Methodological approaches to strategic planning of public sector institutions

    Juozas Bivainis Affiliation
    ; Živile Tunčikiene Affiliation

Abstract

In order to implement strategic planning institutions confront with a great number of problems the basic of which is the choice of methodological approach. In this article particularity of strategic management approaches within institutions is revealed. Special literature does not provide clear methodological recommendations for strategic planning of institutions. Opinions of strategic management commentators are more polemic than recommendations. In the literature two essential approaches to strategic planning are provided, i.e. prescriptive and emergent. Fulfilled researches create preconditions to specify and systematize essential characteristics of approaches. Prescriptive strategic planning can be defined by sufficient foresight of future, systemic complexity, necessary definition, large possibilities of formalization, one‐sided adaptation of strategic decisions with organizational structure, petty stimulation of initiative, stable consistency of planning steps. Emergent strategic planning can be defined by petty foresight of future, fragmentary complexity, weak definition, limited formalization, double‐sided adaptation of strategic decisions with organizational structure, large creativity, unstable sequence of planning steps. This characteristics are being handled as assumptions. According to the prescriptive approach they are favorable for preparing decisions, which are oriented to increase opportunities of institution strategic accordance with its environment demands. According to the emergent approach ‐ they are favorable for preparing decisions which are oriented to emerge institution potential for opportunities used. With regard to inside and external environment factors of institution which predetermine the choice of methodology, the regularities of coherency of factors and methodologies which are suggested to apply for integral combination of approaches in specific institutions situation are defined.


Viešojo sektoriaus institucijų strateginio planavimo metodologinės nuostatos


Santrauka


Institucijos, įgyvendindamos strateginį planavimą, susiduria su metodinėmis problemomis, iš kurių bazinė – metodologijos parinkimas. Straipsnyje analizuojamos bei vertinamos strateginio planavimo metodologijos institucijų kontekste. Specialioji literatūra nepateikia aiškių institucijos strateginio planavimo metodologinių nuostatų. Strateginio valdymo teoretikų ir praktikų pateikiamos nuomonės daugiau primena polemiką nei rekomendacijas. Paprastai išskiriamos dvi pagrindinės strateginio planavimo metodologijos: nustatytinė ir plėtotinė. Atlikti tyrimai leido patikslinti ir susisteminti esmines metodologijų charakteristikas. Nustatytiniam strateginiam planavimui būdingas pakankamas ateities numatymas, sisteminis kompleksiškumas, apibrėžtumas (iki determinuoto), didelės formalizavimo galimybės, vienpusis strateginių sprendimų ir organizacinės struktūros suderinamumas, menkas iniciatyvos skatinimas, planavimo žingsnių sekos nuoseklumas. Plėtotiniam planavimui būdingas menkesnis ateities numatymas, fragmentinis kompleksiškumas, silpnesnis apibrėžtumas, ribotesnės formalizavimo galimybės, dvipusis strateginių sprendimų ir organizacinės struktūros suderinamumas, didesnis kūrybiškumas, nepastovi planavimo žingsnių seka. Išvardytos charakteristikos traktuotinos kaip prielaidos, nustatytinės metodologijos taikymo atveju palankios rengti sprendimus, orientuotus didinti institucijos strateginio sutikimo su jos aplinkos reikalavimais galimybes, o plėtotinės ‐ rengti sprendimus, orientuotus plėtoti institucijos potencialą išnaudoti esamas galimybes bei išvengti grėsmių, slypinčių jos aplinkoje. Apibendrinus institucijos vidaus ir aplinkos veiksnius, turinčius įtakos metodologijos parinkimui, nustatyti veiksnių ir metodologijų sąsajos dėsningumai, kuriuos siūloma taikyti formuojant metodologijų integruotą derinį konkrečiai institucijos situacijai.


Reikšminiai žodžiai: viešasis sektorius, institucija, strateginis planavimas, metodologija, metodologiju deriniai, veiksnių ir metodologijų sąsaja


First Published Online: 21 Oct 2010

Keyword : public sector, institution, strategic planning, approach, combinations of approaches, coherency of factors and approaches

How to Cite
Bivainis, J., & Tunčikiene, Živile. (2005). Methodological approaches to strategic planning of public sector institutions. Technological and Economic Development of Economy, 11(1), 3-15. https://doi.org/10.3846/13928619.2005.9637677
Published in Issue
Mar 31, 2005
Abstract Views
27
PDF Downloads
38