Share:


Naratyvumas visuomeninio maitinimo įstaigų interjeruose Lietuvoje 1959–1990 m. / Narrativity in Lithuanian eatery interiors of 1959–1990

Abstract

Interior narrativity is a little explored topic. Narrative in interior architecture is a certain form of conceptualism. One of the forms of narrative content manifests itself with the idea as a reflection of a broader sociopolitical and sociocultural field, which reveals itself through the narrative-specific structure. This particular tendency of narrativity is noticeable in Lithuanian eatery interiors of 1959–1990. In discussing one of the most complex and multi-layered historical periods in Lithuania, the aspect of narrativity gives an opportunity to deepen the knowledge about this phenomenon and to review the influence of the sociopolitical field of the period on the architectural expression of interiors. The aim of this article is to reveal how the narrative is developed and conveyed and in what ways narrativity is typical to Lithuanian eatery interiors of 1959–1990. Therefore, the concept of narrativity is defined, the peculiarities of the interiors of the period and the factors determining their narrativity are highlighted, the main types of expression of narrativity in Lithuanian eatery interiors of 1959–1990 are formed and their variation is discussed.


 Santrauka


 Interjerų naratyvumas yra mažai ištirta tema. Naratyvas interjerų architektūroje yra tam tikra konceptualumo forma. Viena iš naratyvaus turinio formų pasireiškia tuo, kad idėja yra platesnio – sociopolitinio ir sociokultūrinio – lauko atspindys, kurį atskleidžia naratyvui būdinga struktūra. Būtent ši naratyvumo tendencija pastebima sovietiniuose visuomeninio maitinimo įstaigų interjeruose. Aptariant vieną iš sudėtingiausių ir daugiasluoksnių istorinių laikotarpių Lietuvoje, naratyvumo aspektas suteikia galimybę pagilinti žinias apie šį reiškinį ir apžvelgti laikotarpio sociopolitinio lauko įtakas interjerų architektūrinei raiškai. Straipsnyje siekiama atskleisti, kokiu būdu kuriamas ir perteikiamas naratyvas, kiek naratyvumas būdingas sovietiniams visuomeninio maitinimo įstaigų interjerams. Todėl apibrėžiama naratyvumo samprata, išryškinami nagrinėjamo laikotarpio interjerų savitumai ir naratyvumą lemiantys veiksniai, suformuojami pagrindiniai sovietinių visuomeninio maitinimo įstaigų naratyvumo raiškos tipai ir aptariama jų kaita.


Reikšminiai žodžiai: naratyvas, naratyvumas, pasakojimas, sovietiniai interjerai, kavinės, restoranai, interjero dizainas.

Keyword : narrative, narrativeness, soviet interior design, cafes, restaurants

Published in Issue
May 11, 2018
Abstract Views
102
PDF Downloads
55
Creative Commons License

This work is licensed under a Creative Commons Attribution 4.0 International License.

References

Alleyne, B. (2015). Narrative networks. Storied approaches, in a digital age. London: Sage Publications. https://doi.org/10.4135/9781473910782

Bražienė, N. (2007). Pasakos, kaip fenomeno, ypatybės. Acta humanitarica universitatis Saulensis (3), 40–52.

Citvarienė, D. (2013). Gidas po bohemišką Laisvės alėją. Kaunas: VDU menų galerija.

Coates, N. (2012). Narrative architecture. Chichester: John Wiley&Sons Ltd.

Colomina, B. (1996). Privacy and publicity: modern architetcure as mass media. Cambridge: MIT Press.

Conrads, U. (1995). Ornament and crime. Iš Programs and Manifestoes on 20th-Century Architecture (pp. 19–24). Cambridge: MIT Press.

Drėmaitė, M., Petrulis, V., & Tutlytė, J. (2012). Architektūra sovietinėje Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Drėmaitė, M. (2016). Modernizacija stagnacijos rėmuose. Iš Kultūros istorija, MMC. Prieiga per internetą: http://www.mmcentras.lt/kulturos-istorija/kulturos-istorija/architektura/19701979-lietuviskojiarchitekturos- mokykla-triumfo-metai/modernizacija-stagnacijos-remuose/78541

Eisenstein, S. (1998). Montazh. Moskva: VGIK.

Forrest, R. (2014). Exhibition narrative: the spatial parameters. Exhibitionist, Spring‘14, 29.

Frampton, K. (1983). Towards a critical regionalism: six points for an architecture of resistance. Iš The Anti-Aesthetic. Essays on Postmodern Culture (pp. 16–30). Seattle WA: Bay Press.

Gūzas, E. (1986). Kaip toliau „dekoruosime“ interjerus?. Kultūros barai, (1), 34–37.

Hillier, B., & Tzortzi, K. (2006). Space syntax: the language of museum space. London: Blackwell. https://doi.org/10.1002/9780470996836.ch17

Jablonskienė, L. (1995). Senamiesčių interjerų pertvarka Lietuvoje: kultūriniai ir stilistiniai daiktinės aplinkos formavimo aspektai (Daktaro disertacija). Lietuvos kultūros ir meno institutas.

Jevsejevas, P., & Nastopka, K. (2013). Erdvės semiotika. Iš Semiotika. Prieiga per internetą: http://www.semiotika.lt/zurnalas-semiotika/wp-content/uploads/2013/Semiotika_9.5-13.pdf

Kmita, R. (2016). Literatūrinis gyvenimas kavinėse. Prieiga per internetą: http://www.mmcentras.lt/literaturinis-gyvenimas-kavinese-/78162

Kossmann, H. (2011). Pasakojančių erdvių kūrimas. Prieiga per internetą: http://www.archfondas.lt/lt/pokalbiu/irasas/pasakojanciu-erdviu-kurimas

Mačiulis, A. (2003). Dailė architektūroje. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Mačiulis, A. (2006). Architektai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Mačiulis, A. (2013). Šiuolaikinės Lietuvos architektūros meninės raiškos tendencijos (Daktaro disertacija). Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

Minkevičius, J. (1974). Inter’yer i monumental’no-dekorativnoe iskustvo. Moskva: Stoyizdat.

Moreno, S. (2012). Let’s go out! Interiors and architecture for restaurants and bars. Berlin: Gestalten.

Nekrošienė, E. (2006). Šviesa architektūroje – dieviškumas ir pragmatizmas. Prieiga per internetą: http://www.spec.lt/lt/architektura-Sviesa_architekturoje

Petrulis, V. (2005). Nacionalinio savitumo strategijos sovietmečio Lietuvos architektūroje. Urbanistika ir architektūra, 29(1), 3–12.

Petrulis, V. (2012a). Epocha ir architektūra: politiniai-ideologiniai kontekstai. Iš Architektūra sovietinėje Lietuvoje (p. 20–50). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Petrulis, V. (2012b). Įveikiant funkcionalizmo ribas. Iš Architektūra sovietinėje Lietuvoje (pp. 107–130). Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.

Psarra, S. (2009). Architecture and narrative. New York: Routledge.

Schumacher, P. (2011). The autopoiesis of architecture: a new framework for architecture. West Sussex: John Wiley&Sons Ltd.

Tschumi, B. (1994). The Manhattan transcript. Chichester: John Wiley&Sons Ltd.

Tschumi, B. (1996). Architecture and disjunction. Cambridge: MIT Press.

Vaivadienė, T. E. (1974). Monumentaliosios-dekoratyvinės dailės vaidmuo visuomeninių pastatų interjere. Iš Lietuvos TSR architektūros klausimai (pp. 314–320).